Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences
 ISSN 1392-0200 |
2004 m. Nr. 3 Skirtingų sėjomainų agroekologinis įvertinimas
2000–2003 m. LŽŪU VŪI buvo
atliekami penkių, įvairaus intensyvumo (kaupiamųjų, javų ir daugiamečių žolių)
sėjomainų agroekologinio įvertinimo tyrimai giliau karbonatingo, giliau glėjiško
lengvo priemolio rudžemyje (RDg-4-K2).
Didžiausiu produktyvumu pasižymėjo kaupiamųjų sėjomaina, per 4 metus sukaupusi 532 GJ ha–1 bendrosios energijos derlių, o didžiausiu energijos efektyvumu – žolių sėjomaina (energijos transformavimo koeficientas 12,2). Žolių bei kaupiamųjų sėjomainose mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje buvo 55–66 kg/ha, t. y. 11–12% daugiau, palyginus su javų monokultūra bei tradicine Norfolko sėjomaina.Mineralinis azotas labiausiai išplautas javų monokultūros sėjomainoje (63 kg ha–1 per 4 metus). Kaupiamųjų, žolių, taip pat varpinių ir ankštinių javų sėjomainose drenažu išplauto mineralinio azoto kiekiai buvo labai panašūs (44,5–47,0 kg ha–1), mažiausiai jo išplauta tradicinėje Norfolko sėjomainoje (32,8 kg ha–1). Drenažu per rotaciją fosfatų išplauta vidutiniškai 42–62 g ha–1, ir taikomų sėjomainų įtaka buvo maža. Per 4 metus kalio išplauta 2,0–5,5 kg ha–1. Produktyvesnėse agroekosistemose ir racionaliai tręšiant kalio trąšomis jo išplauta nedaug. Raktažodžiai: sėjomainos, azotas, fosforas, kalis, drenažo vanduo, koncentracija, išplovimas, tarša |
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.1 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas 2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |