Ištirta 1999–2002 m. sekliai glėjiškame lengvo priemolio rudžemyje augintų skirtingu laiku pasėtų, įvairiai azotu tręštų, fungicidu nuo grybinių ligų apsaugotų ir neapsaugotų 00 veislės ‘Kasimir' žieminių rapsų sėklų cheminės sudėties variacija. Rapsų sėklų ėminiuose buvo: žaliųjų riebalų 39,2–50,1% SM, žaliųjų baltymų 15,5–23,8% SM, šių rodiklių kiekių sumos 60,3–67,4% SM, gliukozinolatų 1,47–11,01 ìmol g–1, fosforo 0,42– 0,77% SM ir kalio 0,68–1,01% SM. Labiausiai kito gliukozinolatų kiekis. Mažiausiai kito žaliųjų baltymų ir žaliųjų riebalų kiekių suma. Pasirėmus Fišerio kriterijumi nustatyta, kad žieminių rapsų sėklų cheminė sudėtis labiausiai priklausė nuo metų meteorologinių sąlygų. Agronominiai veiksniai taip pat turėjo įtakos sėklų cheminei sudėčiai. Gliukozinolatų kaupimui kasmet esminę įtaką turėjo sėjos laikas, fungicidai turėjo įtakos dvejus, o azoto normos – trejus metus iš ketverių. Žaliųjų baltymų ir žaliųjų riebalų kaupimui kasmet esminę įtaką turėjo sėjos laikas ir tręšimas azoto trąšomis. Fosforo ir kalio sankaupa sėklose priklausė nuo sėjos laiko, o tręšimas azoto trąšomis fosforo sankaupai sėklose turėjo esminės įtakos dvejus metus iš ketverių.

Raktažodžiai: žieminiai rapsai, gliukozinolatai, riebalai, baltymai, PK, variacija, F kriterijus, sėjos laikas, azoto normos, fungicidai