Vykdant rausvųjų dobilų (Trifolium hybridum L.) selekciją Lietuvos žemdirbystės institute 1922–1972 m. sukurtos diploidinės veislės ‘Daubiai’ ir ‘Rausviai’. Nedidele apimtimi selekcinis darbas atnaujintas 1991 m., todėl 2001 m. Valstybiniams tyrimams perduotos naujos veislės ‘Lomiai’ (diploidinė) ir ‘Poliai’ (tetraploidinė). Veislės sukurtos polikroso ir atrankos metodais, pradinei medžiagai gauti naudota po 5 dobilų genotipus. Konkursiniuose veislių bandymuose trijų ciklų (1999–2002 m.) vidutinis metinis sausųjų medžiagų derlius veislės ‘Lomiai’ 5,96, ‘Poliai’ – 6,62 t ha–1, arba atitinkamai 17,8 ir 30,8% daugiau negu standarto ‘Daubiai’ (5,06 t ha–1). Vidutiniu sėklų derliumi standartą (150,5 kg ha–1) dobilai ‘Lomiai’ viršijo paklaidų ribose 8,7%, o veislė ‘Poliai’ patikimai atsiliko. Nesėklingos buvo ir kitos tetraploidinės populiacijos – ‘Skriveru’, ‘Tetra’, Nr. 205. Tai nulėmė mažesnis žiedynų skaičius ploto vienete bei sėklų kiekis galvutėje. Sėklos smulkios, 1000 sėklų masė diploidinių veislių 0,52–0,78, tetraploidinių – 0,86–1,25 g. Veislė ‘Poliai’ vėlyvesnė, žydėti augalai pradeda 5–9 dienomis vėliau (7 balai), dobilai ‘Lomiai’ 2–4 dienomis anksčiau (3 balai), negu standartas (5 balai). Žiemoja tetraploidinės populiacijos geriau (92,0–97,5%), negu ‘Daubiai’ (87,1%). Pašarine verte naujosios veislės artimos standartui. Laukiniai rausvųjų dobilų ekotipai pasižymėjo neblogu žiemojimu, ankstyvumu, o dalis ekotipų išsiskyrė morfologinių požymių bei ūkiškai naudingų savybių įvairove rūšies viduje. Tai vertinga medžiaga selekciniam darbui.

Raktažodžiai: rausvieji dobilai, veislės, selekcija, sėklininkystė