Vejų žolių selekcija Lietuvoje pradėta 1982 m. Vejų žolių veislės buvo kuriamos daugiausia individinės atrankos metodu. Vietiniai ekotipai, kaip pradinė selekcinė medžiaga vejų žolių veislėms sukurti, imti plačiai naudoti nuo 1994 m. Lietuvai įsitraukus į Europos šalių augalų genetinių resursų kaupimo ir išsaugojimo programą. 1994–2002 m. ekspedicijose po Lietuvą iš 217 augimviečių buvo surinkti ir ištirti 397 žolių laukiniai ekotipai. Tyrimais nustatyta, kad dauguma iš jų nepasižymėjo vejų žolių selekcijai vertingais požymiais ir biologinėmis savybėmis. Vyravo aukštaūgiai, plačius lapus turintys bei retą kerą formuojantys pašarinio tipo augalai. Tik nedidelė vietinių ekotipų dalis išsiskyrė tirtų požymių ir savybių įvairove. Jų pagrindu, naudojant individinę atranką, buvo sukurti perspektyvūs pievinių miglių Nr. 1002, 1076, 1085, 1101, raudonųjų eraičinų Nr. 24, avinių eraičinų Nr. 25 ir 28 bei plokščiųjų miglių Nr. 1155. Kiti perspektyvūs numeriai, kaip pievinių miglių Nr. 975 ir 1096, paprastųjų smilgų Nr. 118 ir 168 bei avinių eraičinų Nr. 30, sukurti iš kitų šalių mokslo įstaigų gautos selekcinės medžiagos pagrindu. Pievinių miglių Nr. 1076 (‘Klotė’), avinių eraičinų Nr. 30 (‘Lėnas’) ir raudonųjų eraičinų Nr. 24 (‘Gludas’) įrašyti į tinkamiausių Lietuvos sąlygomis auginti augalų veislių sąrašą, o likusieji tiriami Valstybiniuose veislių tyrimuose.

Raktažodžiai: vejų žolės, vietiniai ekotipai, atranka, perspektyvūs selekciniai numeriai