Tyrimai daryti Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale 1975–2000 m. lengvo priemolio nepasotinto balkšvažemio dirvožemyje. Kalkinimu buvo suformuoti 6 dirvožemio pH lygiai ir po kiekvienos rotacijos dirvožemis buvo periodiškai kalkinamas bei buvo 4 tręšimo lygiai. Dirvožemis, penkių rotacijų vidutiniais duomenimis, per penkerius metus parūgštėjo 0,3–0,5 vieneto. Gausiau tręšiant, dirvožemis rūgštėjo sparčiau, jame po 25 metų buvo daugiau judriųjų aliuminio ir fosforo. Ankštinių augalų gumbelinių bakterijų sparčiau daugėjo pradedant pHKCl 5,6 lygio dirvožemiu, o azoto fiksacijai optimalus pHKCl buvo 6,1–7,0. Amonifikuojančių bei mineraliná azotà asimiliuojančių mikroorganizmų daugiausiai nustatyta esant pHKCl 5,2–5,7. Dėl kalkinimo poveikio pasėlių piktžolėtumas mažėjo, o dėl tręšimo – didėjo. Sėjomainos produktyvumas didėjo kalkinant iki pHKCl 5,6 ir tręšiant dviguba N90P78K114: apykaitos energijos sukaupta 57,8 GJ ha–1, arba 54% daugiau nei šitaip tręštame, bet nekalkintame dirvožemyje.

Raktažodžiai: dirvožemio rūgštumas, kalkinimas, tręšimas, mikroorganizmai, Rhizobium, sėjomainos rotacija, piktžolės, produktyvumas