Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale 2001–2003 m. priesmėlio ant karbonatinio fliuvioglacialinio žvyro paprastojo išplautžemio (JDp), pagal FAO – UNESCO klasifikaciją – Haplic Luvisols (LVh) dirvožemyje tirta labai ankstyvų lietuviškos veislės Venta, rusiškos Žukovskij rannij, olandiškos Ukama ir vokiškos Gloria daigintų bulvių augimo dinamika. Tyrimų tikslas buvo užauginti rentabilų ankstyvųjų bulvių derlių birželio antroje pusėje. Vienos bulvės buvo augintos įprastiniu būdu, kitos –po pasodinimo pridengus agroplėvele. Nustatyta, kad iš augintų ankstyvųjų veislių bulvių anksčiausiai prekinius gumbus užaugino Venta ir Žukovskij rannij. Birželio 18 d. Vidutinis prekinių gumbų derlius buvo 4,61–4,12 t ha–1. Intensyviausiai bulvių gumbai augo birželio trečiąją dekadą, t. y. po dešimties dienų gumbų derlius padidėjo 2,5–3 kartus ir sudarė atitinkamai 10,76–11,02 t ha^–1. Bulvės Venta visais derliaus nuėmimo laikotarpiais buvo sukaupusios daugiausia krakmolo, kurio priklausomai nuo derliaus nuėmimo laiko padaugėjo nuo 14,8 iki 19,8%. Mažiausiai krakmolo sukaupė Žukovskij rannij bulvės – 12,6–13,6%. Agroplėvele pridengtos bulvės 3–4 dienomis anksčiau sudygo, sparčiau augo, gautas apie toną didesnis gumbų derlius, tačiau išlaidos agroplėvelei bulvėms uždengti įsigyti buvo didesnės už derliaus priedo vertę.