Siekiant įvertinti meteorologinių veiksnių ir mineralinių azoto, fosforo bei kalio trąšų įtaką ankstyvųjų bulvių, augintų priesmėlio dirvoje su mėšlu ir be mėšlo, gumbų krakmolingumui, atlikta 23 metus vykdyto sėjomaininio lauko bandymo duomenų analizė. Tyrimai atlikti Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje (paprastajame pajaurėjusiame išplautžemyje) (Hapli-Albic Luvisols) 1979–2002 m. Remiantis tyrimų duomenimis, tręšiant mėšlu ir netręšiant, nustatytas optimalus krakmolo kiekiui gumbuose kritulių kiekis per vegetaciją, optimali paros vidutinė vegetacijos periodo oro temperatūra, kalendorinė laikotarpio nuo sodinimo iki bulvių nukasimo trukmė, optimali per vegetaciją augalų sukaupta aukštesnių už 0, 5 ir 10°C aktyvių temperatūrų suma. Paaiškėjo, kad be mėšlo augintų bulvių optimalus per vegetaciją kritulių kiekis krakmolo kiekiui gumbuose buvo 362,1 mm, vidutinė vegetacijos laikotarpio oro temperatūra – 15°C, vegetacijos laikotarpio trukmė – 128 dienos ir per vegetaciją augalų sukaupta aukštesnių už 0, 5 ir 10°C aktyvių temperatūrų suma –atitinkamai 1960,7, 1327 ir 670,9°C. Su mėšlu augintų bulvių gumbų krakmolingumui optimalus per vegetaciją kritulių kiekis buvo 333,6 mm, paros vidutinė oro temperatūra – 14,8°C, vegetacijos laikotarpio trukmė –134 dienos ir aukštesnių už 0, 5 ir 10°C augalų sukaupta aktyvių temperatūrų suma – atitinkamai 1957,9, 1309,8 ir 655°C. Mineralinių azoto, fosforo ir kalio trąšų efektyvumas gumbų krakmolingumui buvo didesnis tręšiant mėšlu. Tręšiant mėšlu mažėjo mineralinių trąšų ir meteorologinių veiksnių įtaka krakmolo kiekiui bulvių gumbuose.

Raktažodžiai: bulvės, krakmolas, tręšimas, mėšlas, krituliai, oro temperatūra, aktyvios temperatūros