1997–1999 ir 2001 m. LŽŪU Bandymų stotyje tirta įprastinių ir hibridinių vasarinių rapsų (Brassica napus L. ssp. oleifera annua Metzg.) brendimo, sėklų natūralaus išbyrėjimo bei jų kokybės kitimas derliaus nuėmimo pradžiai bei trukmei pagrįsti. Vasarinių rapsų biometrinių rodiklių analize nustatyta, kad įprastinių veislių rapsus galima pjauti paliekant 0,3 m, o hibridinių (‘Terra’) – 0,5 m aukšèio ražieną. Tarp įprastinių rapsų derlingiausi buvo ‘Sponsor’ (2,98 t ha^–1), o hibridinių – ‘Terra’ (3,35 t ha^–1) veislės rapsai. ‘Lisora’ veislės rapsų 1000 sėklų masė buvo didžiausia (3,58 g). Rapsų brendimo dinamikos tyrimais nustatyta, kad esant palankioms meteorologinėms sąlygoms vasarinius rapsus galima pradėti pjauti tiesiogiai kombainais, kai sėklų drėgnis yra mažesnis kaip 15%. Esant nepalankioms sąlygoms, rapsai pjaunami, kai sėklų drėgnis mažesnis kaip 20%. Rapsų nuėmimo trukmę sąlygoja natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai, kurių leistinoji riba vienas procentas derliaus. ‘Lisora’, ‘Marinka’ pribrendę rapsai turi būti nupjauti per dvi dienas, nes esant lietingiems orams, kasdien išbyra apie 0,7% derliaus. ‘Sponsor’ ir ‘Terra’ rapsų pjūtis gali tęstis apie 6 dienas, nes kasdien išbyra atitinkamai apie 0,07 ir 0,05% derliaus. Sėklų kokybės kitimo tyrimais nustatyta, kad suvėlinus įprastinių veislių vasarinių rapsų nuėmimą, sėklų riebalingumas sumažėjo 3%, gliukozinolatų kiekis padidėjo 4%, o hibridinių ‘Terra’ rapsų riebalingumas sumažėjo 0,6%.

Raktažodžiai: vasariniai rapsai, brendimo dinamika, derliaus nuėmimas, natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai, sėklų kokybė