2001–2003 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stoties Augalininkystės kolekcijose buvo daryti sėjos gylio ir sėjos laiko įtakos žieminių rapsų lauko daigumo tyrimai. Agronomine prasme įrodyta, kad žieminių rapsų sėklų lauko daigumo aukščiausios reikšmės (80,6–81,1%) buvo gautos juos sėjant rugpjūčio 5 dieną (antrąją – trečiąją dieną po priešsėlinių javų pjūties) ir įterpiant sėklas 2–3 cm gyliu. Jei po priešsėlinių javų pjūties nepalydavo, tai sėjos vėlinimas iš esmės mažindavo žieminių rapsų lauko daigumą. Visais tyrimų metais nepriklausomai nuo sėjos laiko žieminių rapsų sėjos gylį padidinus iki 4 cm ir daugiau iš esmės mažėdavo jų lauko daigumas.

Tyrimų duomenys praktikoje pakankama tikimybe P = 0,95 buvo įvertinti StatSoft kompanijos duomenų analizės ir valdymo integruotos sistemos STATISTICA moduliais ANOVA/MANOVA ir NONLINEAR ESTIMATION/User – specified regression. Nustatyta, kad kintamųjų dispersijos lygios, visais tyrimų metais sėjos gylis, sėjos laikas ir abiejų faktorių tarpusavio sąveika turėjo statistiškai reikšmingos įtakos žieminių rapsų lauko daigumui, o tarp žieminių rapsų lauko daigumo ir sėjos gylio yra stipri ir statistiškai patikima kreivinė (antro laipsnio parabolės) priklausomybė (0,89065 ≤ h ≤ 0,96772).

Raktažodžiai: žieminiai rapsai, lauko daigumas, sėjos gylis, sėjos laikas, dispersinė analizė, regresinė analizė