Darbo tikslas buvo įvertinti buliaus veislės ir gerinančių veislių genų dalies bulių genotipe įtaką dukterų produktyvumui Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų populiacijoje. Tyrimus atliko Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros darbuotojai. Tyrimams naudoti juodmargių populiacijos karvių kilmės ir produktyvumo duomenys ir duomenys apie gerinančių veislių genų dalis bulių genotipe. Duomenų bazė buvo paruošta naudojant Access duomenų bazių valdymo sistemą. Biometrinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu R. Karvių produktyvumui 8,0–9,1% (P < 0,001) turėjo įtakos karvės tėvas, 0,4–0,6% (P < 0,001) – tėvo veislė, 0,1–0,3% (P < 0,001) – holšteinų veislės genų dalis tėvo genotipe. Produktyviausių karvių tėvai yra Danijos juodmargių ir holšteinų veislių buliai. Jų dukterų produktyvumas atitinkamai 5137 ±1345,5 ir 5126 ± 1328,8 kg pieno, 223,2 ± 65,2 ir 218,5 ± 62,9 kg riebalų, 170,0 ± 46,5 ir 169,7 ± 46,3 kg baltymų. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų populiacijai gerinti naudojami vis labiau holšteinizuoti buliai. Vidutinis holšteinizacijos laipsnis buvo 78,3%. Lietuvos juodmargių veislės bulių dukterų produktyvumas priklausė nuo gerinančios veislės genų dalies bulių genotipe. Produktyviausios buvo Lietuvos juodmargių veislės bulių, kurie buvo gerinti Olandijos juodmargių (47,7%) ir holšteinų (32,1%) veislės genais, dukterys.

Raktažodžiai: gerinanti veislė, holšteinų veislės genai, juodmargiai galvijai, produktyvumas