Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2006 m. Nr. 4

Periodiško tręšimo fosforu ir kaliu įtaka sėjomainos produktyvumui ir dirvožemio biologinėms savybėms
Dalia Janušauskaitė, Vytas Mašauskas

Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje nuo 1971 m. tirta kas ketveri metai naudojamų fosforo bei kasmet, kas dveji, kas ketveri metai naudojamų kalio trąšų ir kasmet naudojamų azoto trąšų įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui ir keturlaukės augalų sėjomainos: bulvės, miežiai, dobilai, žieminiai kviečiai produktyvumui. Straipsnyje apibendrinami dirvožemio biologinių savybių ir sėjomainos aštuntosios rotacijos produktyvumo 2001–2004 m. duomenys.
Vidutiniais tyrimų duomenimis nustatyta, kad įvairūs trąšų deriniai turėjo nevienodą įtaką atskirų grupių mikroorganizmų gausumui ir fermentų aktyvumui. Mikroorganizmų skaičius įvairavo atskirais tyrimų metais, priklausomai nuo metų meteorologinių sąlygų ir auginamų augalų. Atskirais metais vidutiniškai amonifikuojančių mikroorganizmų buvo nuo 6,1 iki 14,14 mln. g–1 dirvožemio, mineralinį azotą asimiliuojančių nuo 4,9 iki 27,4 mln. g–1 dirvožemio, mikromicetų nuo 20,5 iki 50,4 tūkst. g–1 dirvožemio, sporas formuojančių bakterijų nuo 353 iki 498 tūkst. g–1 dirvožemio. Išryškėjo bendra tendencija, kad periodinis tręšimas PK trąšomis kas keleri metai, o N kasmet arba tręšimas NPK trąšomis kasmet turi teigiamos įtakos daugumos tirtų mikroorganizmų gausumui ir veiklai. Fermentų invertazės ir ureazės aktyvumas visuose tręšimo variantuose buvo teigiamas ir beveik vienodas, šiek tiek silpnesnis aktyvumas nustatytas tręšiant ne visomis trąšomis. Azotobakterių gausumui trąšos darė neigiamą poveikį, jų skaičius sumažėjo 15– 85%.
Patręšus fosforo 180 kg ha–1, kalio 360 kg ha–1 rotacijos pradžioje (normos skirtos ketveriems metams) ir azoto 45–90 kg ha–1 kasmet gauta daugiausia iš visų periodinio tręšimo variantų rotacijos keturių augalų derliaus bendrosios energijos 823,1 GJ ha–1, kada kasmet tręšiamų augalų sėjomainos produktyvumas sudarė 796,7 GJ ha–1.

Raktažodžiai: fosforas, kalis, tręšimas, sėjomaina, derlius, dirvožemio mikroorganizmai, aktyvumas

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4