Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2006 m. Nr. 4

Skirtingų vištinių naminių paukščių populiacijų genetinės įvairovės įvertinimas
Robertas Juodka, Dalius Butkauskas, Aniolas Sruoga, Elena Mozalienė

Ištyrus kraujo serumo baltymų polimorfines sistemas nustatyta, kad dėsliųjų vištų kroso „Lohmann White LSL“ pradinei linijai A būdingas didelis alelio PreAl-2A (0,611) dažnumas, linijai B – didelis alelio AlB (0,602) dažnumas, linijai C – didelis alelio  PreAl-1A (0,671) dažnumas, linijai D – didelis alelio PreAl-2A (0,602) dažnumas ir mažas alelio AlA (0,295) dažnumas.
Kalakutų krosui „BUT-9“ būdingi dideli alelių AlA (0,738) ir PostTfB (0,600) dažnumai, o kalakutų krosui „BIG-6“ – dideli alelių PreAl-2B (0,622), PostTfA (0,647) ir  TfB (0,450) dažnumai, taip pat mažas alelio McA (0,385) dažnumas, pentardoms būdingi dideli alelių PreAl-1A (0,681), PreAl-2A (0,681), PreTfA (0,708), PostTfA (0,611) dažnumai ir mažas alelio AlA (0,264) dažnumas. Dėl ilgametės dirbtinės atrankos išvedant vištų ir kalakutų krosus šiose populiacijose genetinė pusiausvyra buvo pažeista trijuose–septyniuose lokusuose, pentardų populiacijoje – penkiuose iš tirtų aštuonių. Faktinis heterozigotiškumas daugiausia skyrėsi nuo teorinio kalakutų krosuose (nuo 0,183 iki 0,274), mažiau – pradinėse vištų linijose (nuo 0,078 iki 0,091) ir mažiausiai – pentardų populiacijoje (0,040).

Raktažodžiai: vištos, kalakutai, pentardos, alelių dažnumas, heterozigotiškumas

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4