Tyrimai vykdyti 2001–2004 m. Molėtų r. Naujasodžio kaime St. Grajausko, Raseinių r. Ramonų kaime M. Čekavičiaus ekologinės gamybos ūkiuose vidutinio kalingumo ir LŽŪU Bandymų stotyje mažo kalingumo dirvožemiuose. Buvo tirta kalio trąšų formų įtaka ekologiškai auginamų morkų derliui ir kokybei. Nustatyta, kad patręšus kalio magnezija ir kalio sulfatu esminiai (10,44–10,65 t ha^–1) padidėjo bendras morkų derlius, o patręšus visomis kalio trąšų formomis – 6,26–11,51 t ha^–1 ir prekinis derlius. Tarp atskirų kalio trąšų formų žymių bendro ir prekinio derliaus skirtumų negauta. Kalio trąšų formos neturėjo įtakos morkų prekinio derliaus išeigai. Visos kalio trąšų formos esminiai – 0,66–0,90 procentinio vieneto (proc. vnt.) padidino sausųjų medžiagų kiekį morkose, lyginant su be trąšų augintomis morkomis, bet negauta žymesnių skirtumų lyginant kalio trąšų formas tarpusavyje. Patręšus kalio magnezija esminiai (8,3–13,9 mg kg^–1) padidėjo karotino kiekis morkose, lyginant su be trąšų augintomis morkomis ir tręšimu kalio chloridu. Tarp tręšimo kalio magnezija ir kalio sulfatu žymesnių karotino kiekio skirtumų negauta. Kalio trąšos neturėjo įtakos redukuojančio cukraus kiekiui morkose.
Mažiausiai nitratų susikaupė morkas tręšiant kalio magnezija ir kalio sulfatu. Visos kalio trąšų formos esminiai (43,6–71,7 mg kg^–1) mažino nitratų kiekį morkose, lyginant su be trąšų augintomis morkomis. Patręšus kalio magnezija ir kalio sulfatu esminiai (24,8–28,1 mg kg^–1) sumažėjo nitratų kiekis, lyginant su tręšimu kalio chloridu. Tarp tręšimo kalio magnezija ir kalio sulfatu žymesnių nitratų kiekio skirtumų nenustatyta.

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4