Kaimo plėtros politika turi užtikrinti tradicinio kaimo gyvenimo būdo išsaugojimą ir racionalų žemės naudojimą. Analizuojant šalies demografinius pokyčius nustatyta, jog kaimo gyventojų skaičius iki 1990 m. sparčiai mažėjo; šios tendencijos iki šiol išliko tik Rytų Lietuvos regione. Dėl įvykusio esminių kaimo pertvarkymo 1948–1989 m. žemės ūkio naudmenų plotas vidutiniškai kasmet mažėjo po 18,9 tūkst. ha. Dėl žemės reformos pasekmių 1990–2005 m. žemės ūkio produkcijai išauginti panaudotų (deklaruotų) žemės ūkio naudmenų plotas sumažėjo 777 tūkst. ha. Apleistų žemių daugiausia probleminiame Rytų Lietuvos regione, kuriame vyrauja nenašūs dirvožemiai ir yra mažiau darbingo amžiaus kaimo gyventojų. Analizuojant konkurencingų ūkių formavimosi procesą nustatyta, kad ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys vidutiniškai šalyje naudoja 78,3% žemės ūkio naudmenų, o Rytų Lietuvos regiono apskrityse – 58,6–67,0%. Tam turi įtakos ir netolygiai vykstanti žemės įteisinimo privačion nuosavybėn darbai. Pagrindiniai žemės reformos darbai, įskaitant valstybinės žemės pardavimą, daugelyje šalies apskričių bus baigti per 3–5 metus, o Vilniaus ir Utenos apskrityse – per 7 metus. Įvykę esminiai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai turėjo įtakos žemės naudojimo intensyvumui: šalyje neproporcingai daug ariamojoje žemėje įrengtų pievų ir ganyklų.
Siekiant užtikrinti subalansuotą kaimo plėtrą, tikslinga šį procesą reguliuoti rengiant bei gyvendinant teritorijų planavimo dokumentus, diferencijuotai taikant valstybės rėmimo priemones, taip pat tobulinant žemės naudojimąir teritorijų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus.

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4