Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius

Tyrimai atlikti 2002–2004 m. LŽŪU Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Šešių skirtingų tankumų (50,1–100, 100,1–150, 150,1–200, 200,1–250, 250,1–300, 300,1–350 augalų m^–2) vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ pasėliai buvo suformuoti tikslaus išsėjimo sėjamąja, atsižvelgiant į sėklų daigumą ir 1000 sėklų masę. Tyrimų tikslas buvo nustatyti optimalų vasarinių rapsų pasėlio tankumą atsižvelgiant į augalų fotosintetinius rodiklius žydėjimo tarpsnio pradžioje bei sėklų derlių ir jo struktūrą. Tyrimais nustatyta, kad vasarinių rapsų pasėlio tankumui didėjant nuo 100,1 iki 350 vnt. m^–2, lyginant su rečiausiu pasėliu (50,1–100 vnt. m^–2), lapų ploto indeksas didėjo nuo 18,2 iki 80,2% (r = 0,99, P < 0,01), o augalo asimiliacinis lapų plotas mažėjo nuo 38,8 iki 67,3% (r = –0,89, P < 0,05). Pasėlio fotosintetinis potencialas, didėjant rapsų tankumui nuo 100,1 iki 350 vnt. m^–2, padidėjo 1,8 karto (r = 0,99, P < 0,01), lyginant su rečiausiu pasėliu. Augalo fotosintetinis potencialas tankiausiame rapsų pasėlyje buvo 3 kartus mažesnis, lyginant su rečiausiu. Vasarinių rapsų pasėlio grynasis fotosintezės produktyvumas didėjo iki 27,0%, tankumui didėjant nuo 100,1 iki 250 vnt. m^–2 (r = 0,88, P < 0,05), lyginant su rečiausiu pasėliu, ir tiesiogiai priklausė nuo lapų ploto indekso (r = 0,87, P < 0,05). Augalo grynasis fotosintezės produktyvumas mažėjo, mažėjant lapų asimiliaciniam plotui (r = 0,98, P < 0,01), ir tankiausiame rapsų pasėlyje buvo esmingai 58,3% mažesnis, lyginant su rečiausiu pasėliu, taip pat tiesiogiai priklausė nuo azoto, fosforo, kalio bei sieros koncentracijos lapuose. Tarp pasėlio produktyvumo žydėjimo tarpsnyje ir rapsų sėklų derliaus nustatytas esminis parabolinis priklausomumas (r = 0,92, P < 0,05). Tankėjant rapsų pasėliui nuo 100,1 iki 350 vnt. m^–2, lyginant su rečiausiu pasėliu, vieno augalo sėklų derlius esmingai mažėjo nuo 33,1 iki 78,5%. Didėjant augalų skaičiui ploto vienete iki 250,1–300 vnt. m^–2, rapsų sėklų derlius esmingai nuo 28,6 iki 58,8% didėjo, lyginant su rečiausiu pasėliu, o pasiekus 300,1–350 vnt. m^–2 tankumą, sėklų derlius esmingai sumažėjo dėl augalų ankštarų skaičiaus, sėklų skaičiaus ankštaroje ir 1000 sėklų masės mažėjimo. Tankesnių rapsų sėklos brendo vienodžiau, o nuimant derlių buvo 17,0% mažesnio, negu retesnių rapsų, drėgnio. Sėklų derlių ir 1000 sėklų masę siejo stiprus tiesioginis priklausomumas.
Atliktų tyrimų rezultatai įrodė, kad 100,1–250 vnt. m^–2 tankumo vasarinių rapsų pasėlio fotometriniai parametrai ir derliaus struktūros elementai yra optimalūs bei sudaro pagrindą dideliam rapsų biopotencialui, kartu ir sėklų derliui susiformuoti.

Raktažodžiai: vasariniai rapsai, tankumas, fotosintetiniai rodikliai, sėklų derliaus struktūra

Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Acta medica Lituanica \| Biologija \| Chemija \| Energetika \| Geologija. Geografija \| Filosofija. Sociologija \| Lithuanian Journal of Physics \| Lituanistica \| Menotyra \| Žemės ūkio mokslai