Straipsnyje nagrinėjami racionalaus dydžio ūkiai pagal ūkininkavimo tipą. Pateikiama racionalaus dydžio ūkio samprata bei metodika, kuria remiantis apskaičiuojami racionalaus dydžio augalininkystės, pienininkystės ir mišrios gamybos ūkiai ir jų ekonominiai rodikliai palyginami su Europos Sąjungos (ES) šalių atitinkamų ūkių rodikliais. Keliamas klausimas: kokio dydžio ūkiuose gali būti racionaliai naudojami pagrindiniai gamybos veiksniai – kapitalas, žemė ir darbas.
Siūloma metodika gali būti naudojama įvairios specializacijos racionalaus dydžio ūkiams nustatyti, o tyrimo rezultatai gali būti taikomi prognozuojant perspektyvių ūkių paramos lygį bei plėtrą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 2004–2006 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimas ir parama pagal BPD ir KPP priemones turėjo didelę reikšmę ūkių struktūriniams pokyčiams, vieni atsisakė neperspektyvios žemės ūkio produktų gamybos, kiti didino dirbamos žemės plotus bei gamybos mastus. Šalies vidutinis ūkis didėja ir siekia 76% ES-25 šalių vidutinio ūkio, o gaunamas pelnas iš hektaro dirbamos žemės – atitinkamai 45%. Geriausi gamybos rezultatai pasiekiami ūkiuose, kuriuose racionaliai suderinama dirbamos žemės plotas, apsirūpinimas pagrindinėmis gamybinėmis priemonėmis ir darbo jėga. Taikant gamybos optimizavimo modelį (General algebraical modeling systems – GAMS), įvertinus žemės našumą, gamybos modernizavimo lygį bei galimybę pasinaudoti ES finansine parama, nustatyti racionalaus dydžio ūkiai: javų, rapsų – 200–470 ha, pienininkystės – 20–50 pieninių karvių (40–130 ha), mišrus – 90–120 ha (60 galvijų).

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4