Straipsnyje aptariami 2007 m. atliktų vegetacinių bandymų rezultatai, siekiant ištirti augalų vystymosi bei fermentų aktyvumo ir kvėpavimo intensyvumo rodiklius sunkiaisiais metalais (SM) katastrofiškai užterštame balkšvažemio armenyje, jais remiantis įvertinti cheminio oksidavimo metodu atkuriamo dirvožemio biologinę būklę.
Nustatyta, kad didžiausias žieminių kviečių želmenų biomasės derlius prieš augalų auginimą ir po jo yra natūraliame (neužterštame SM) balkšvažemio armenyje, o įsotintame sunkiaisiais metalais dirvožemyje augalų vystymasis bei jų derliaus rodikliai iš esmės sumažėjo. Tačiau matyti ženklus dirvožemio biologinės būklės pagerėjimas balkšvažemio armenyje po SM imobilizavimo metalų sulfidų (MeS) pagrindu paruoštomis cheminėmis medžiagomis – žieminių kviečių antžeminės ir požeminės dalies masė čia padidėjo apie 55,6%, palyginus su įsotintu sunkiaisiais metalais dirvožemiu.
Didžiausias dirvožemio hidrolizinių fermentų ureazės ir sacharazės aktyvumas, tiek prieš augalų auginimą, tiek po jo, taip pat yra SM neužterštame balkšvažemio armenyje. Jį įsotinus sunkiaisiais metalais ir juos surišus metalų sulfidų (MeS) pagrindu paruoštomis cheminėmis medžiagomis, šių fermentų aktyvumas iš esmės sumažėjo, išskyrus chemiškai imobilizuotame dirvožemyje po augalų auginimo – čia nustatytas fermento sacharazės aktyvumas praktiškai nesiskyrė nuo kontrolinio varianto.
Sunkiaisiais metalais įsotintame balkšvažemio armenyje ir po jų cheminio imobilizavimo kvėpavimo intensyvumas, palyginus su neužterštu dirvožemiu, sumažėjo atitinkamai 31,0 ir 20,0%. Tai rodo, kad chemiškai paveiktame balkšvažemyje išsiskyrusio CO₂ kiekis yra iš esmės (11%) didesnis, palyginus su įsotintu sunkiaisiais metalais dirvožemiu. Taigi galima teigti, kad balkšvažemis iš dalies atsistatė.

Raktažodžiai: balkšvažemis, sunkiaisiais metalais užteršto dirvožemio cheminis atkūrimas, augalų vystymasis, dirvožemio biologinis aktyvumas