Tyrimai atlikti 2004–2006 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje vasarinių miežių ‘Aura’ pasėlyje. Tyrimo tikslas: nustatyti piktžolių dygimą ir sunykimą suformavus skirtingo tankumo vasarinių miežių pasėlius. Tyrimais nustatytas didžiausias piktžolių dygimas vasarinių miežių pasėlyje vegetacijos pradžioje, kai yra palankiausios sąlygos piktžolėms dygti, ir siekė 65,3–65,1%. 2004–2005 m. gegužę, o 2006 m. dėl šalto ir be kritulių pavasario išdygo tik 26,4%, kai birželį, dėl didesnio kritulių kiekio piktžolių dygimas buvo intensyvesnis ir siekė 60%. Tačiau plaukėjimo–pieninės brandos tarpsnyje (liepą) jis siekė jau tik 9%. Piktžolių dygimas vystantis pasėliui palaipsniui mažėjo, o kietosios brandos tarpsnyje vėl padidėjo dėl meteorologinių sąlygų ir piktžolių biologinių savybių. Atlikti vasarinių miežių ir piktžolių konkurencingumo lauko tyrimai parodė, kad piktžolių dygimas didėjant miežių stelbiamajai galiai – pasėlio tankumui – sistemingai mažėjo. Priešingai piktžolių dygimui, piktžolių sunykimas didėjo vystantis vasariniams miežiams ir didėjant pasėlio tankumui. Daugiausiai piktžolių sunyko (83–287 vnt. m^–2) tankiausiame vasarinių miežių pasėlyje (6,2 mln. ha^–1). Mažiausiai piktžolių sunyko krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniuose, o plaukėjimo ir pieninės brandos tarpsniuose sunykimas siekė 43–71% vertinant visų trijų tankumų pasėlius.

Raktažodžiai: piktžolės, konkurencingumas, dygimas, sunykimas, vasarinių miežių pasėlis