Straipsnio tikslas – giliau karbonatinio sekliai glėjiškojo rudžemio armens (0–20 cm), kaip pagrindinio žemės ūkio gamybos objekto, agrocheminių savybių skirtumų ir kitimo pobūdžio nustatymas skirtingo intensyvumo žemdirbystės sistemose; dirvožemio agrocheminės kokybės nustatymas pagal Amacher, O’Neill ir Perry schemą. Nustatyta, kad žemės dirbimo supaprastinimas arba jo atsisakymas ir tiesioginės sėjos taikymas aštuonerius metus lėmė judriųjų P, K, pH, humuso bei bendrosios C sluoksniavimąsi armenyje. Makroelementų (PK) turtingame ir vidutinio humusingumo I bandymo (vidutinio sunkumo priemolis (p₁/L) ant p₁/L) dirvožemio agrocheminės kokybės indeksas buvo 9 (iš 14 galimų). Makroelementų vidutiniškai turtingo ir mažo humusingumo II bandyme (smėlingas lengvas priemolis (sp/SL) ant sp/SL) šis indeksas tesiekė 5. Dirvožemio 0–10 cm sluoksnyje supaprastintas žemės dirbimas (RT) ir tiesioginė sėja (NT) I bandyme lėmė geresnę agrocheminę dirvožemio kokybę (vidutinis indeksas 10) nei tradicinis žemės dirbimas – CT (vidutinis indeksas 8). II bandyme dirvožemio agrocheminės kokybės indeksas iš esmės nesiskyrė visose žemės dirbimo sistemose ir siekė 6. 10–20 cm sluoksnio kokybė I bandyme buvo geresnė RT sistemoje (9) nei CT ar NT (atitinkamai 7 ir 8), o II bandyme nesiskyrė visose žemės dirbimo sistemose ir buvo 5. Per aštuonerius šių sistemų taikymo metus I bandyme geriausia dirvožemio 0–20 cm sluoksnio agrochemine kokybe pasižymėjo plotai, kuriuose taikyta: supaprastintas žemės dirbimas + netręšta, supaprastintas žemės dirbimas + tręšta padidinta mineralinių NK trąšų norma bei tiesioginė sėja + tręšta padidinta mineralinių NK trąšų norma, o II bandyme labai panaši kokybė nusistovėjo visose žemės dirbimo sistemose, tręšiant vidutiniškai arba gausiau.

Raktažodžiai: armens agrocheminės savybės, žemės dirbimas–tręšimas, rudžemis, dirvožemio agrocheminės kokybės indeksas