Gliukozinolatai (GSL), kuriuos bastutiniai augalai sukaupia sėklose, skiriasi chemine sudėtimi. Individualūs gliukozinolatai ir jų skilimo produktai pasižymi nevienodu biologiniu aktyvumu ir toksiškumu.
Šio darbo tikslas – ištirti gliukozinolatų kompozicijas rapsų sėklose, įvertinti skirtingo toksiškumo gliukozinolatų kiekių įvairavimą ir kaupimosi dėsningumą. Tam buvo įvertintas suminis bei aromatinių (tarp jų indolinių), alifatinių ir didesniais kiekiais aptinkamų individualių gliukozinolatų kiekis bei koncentracijų įvairavimas skirtingus GSL kiekius sukaupiančiose 0 ir 00 tipo veislių rapsų sėklose. Nustatyta, kad įvairių tipų veislių sėklose suminio GSL kiekio kitimą labiausiai nulemia alifatinių GSL (y = 0,9682x – 3,2323; r = 0,998**) ir ypač progoitrino (y = 0,9848Ln(x) + 1,3034; r = 0,992**) kaupimasis. Panašus individualių gliukozinolatų ir suminio jų kiekio ir vienos 00 tipo veislės rapsų sėklose tarpusavio ryšys. Padidėjus suminiam gliukozinolatų kiekiui 1 μmol g^–1, alifatinių gliukozinolatų koncentracija 00 tipo veislės rapsų sėklose padidėja 0,94 μmol g^–1, progoitrino – 0,64 μmol g^–1, gliukonapino – 0,21 μmol g^–1, o aromatinių – tik 0,06 μmol g^–1. Procentinė toksiškų alifatinių dalis suminiame gliukozinolatų kiekyje didėja, o aromatinių – mažėja, didėjant suminiam gliukozinolatų kiekiui rapsų sėklose.

Raktažodžiai: rapsų sėklos, gliukozinolatai, suminis kiekis, alifatiniai, aromatiniai, individualūs