2000–2003 m. Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje – Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol, daryti žieminių kvietrugių lauko bandymai. Siekiant nustatyti agronominių priemonių ir meteorologinių veiksnių įtaką Vidurio Lietuvos dirvožemiuose auginamų žieminių kvietrugių grūdų derliui ir kokybei, ketverių metų tyrimų duomenys analizuoti taikant koreliacijos ir regresijos metodus.

Įvertinta derliaus ir jo priedo duomenų variacija dėl skirtingų meteorologinių sąlygų tyrimų metais įtakos. Metų orai nevienodai sąlygojo žieminių kvietrugių grūdų kokybinius rodiklius. Labiausiai dėl meteorologinių parametrų įtakos kito kritimo skaičiaus reikšmės (V = 41,4%), o baltymų ir krakmolo kiekis labiau priklausė nuo veislės genetinių savybių, jų duomenys tyrimų metais nedaug tekito – atitinkamai 7,7 ir 2,0%.

Kritulių kiekio, ATS > 5°C (aktyvių temperatūrų suma), ATS > 10°C ir saulės spinduliavimo trukmės sąveika, atsižvelgus į augalų vystymosi tarpsnį, 85–94% sąlygojo derliaus ir jo priedo duomenų kitimą. Iš tirtųjų kokybinių rodiklių su meteorologiniais parametrais labiausiai koreliavo kritimo skaičiaus duomenys. Šio rodiklio reikšmės didėjo, didėjant sukauptoms ATS > 5°C ir ATS > 10°C bei mažėjant kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei. Meteorologinės sąlygos nulėmė 92% kritimo skaičiaus kaitos.

Raktažodžiai: žieminiai kvietrugiai, azoto trąšos, baltymai, krakmolas, kritimo skaičius, meteorologiniai rodikliai