Pateikti fizinių veiksnių ir cheminių priemonių sėklos apdorojimui veiksmingumo išvengiant vasarinių miežių ligų laboratorinių ir lauko tyrimų 2005 ir 2006 m. duomenys. Tyrimuose įvertintas raksilo 60 (veiklioji medžiaga – tebukonazolas) 0,5 l t^–1, kalio lignohumato (100 ml t^–1), 100°C vandens garo (2, 4 ir 6 sekundžių terminių impulsų), elektrostatinio lauko (60 s, 45 kV) ir ultravioletinių spindulių (600 s, 125 Wm^–2) poveikis priešsėjinėms sėkloms. Tirta miežių sėklų užsikrėtimas, miežių pašaknio, lapų ir varpų ligų paplitimas bei augalų derlingumas.

Laboratorijoje vykdyti tyrimai parodė, kad visos fizinės priemonės, išskyrus elektrostatinį lauką, mažino sėklų užsikrėtimą, tačiau jas nuo fitopatogenų geriausiai apsaugojo beicas raksilas ir 6 sekundžių trukmės vandens garo terminis impulsas. Beicas raksilas ir drėgnojo vandens garo 2, 4 ir 6 s trukmės impulsai veiksmingai sumažino miežių daigų užsikrėtimą pašaknio ligomis krūmijimosi tarpsniu (BBCH 20–22). Vėlesniuose miežių vystymosi tarpsniuose nuo pašaknio ligų efektyviai apsaugojo tik beicas raksilas ir 6 s impulso vandens garas. Nuo lapų dryžligių tirtos priemonės nedaug teapsaugojo. Visos tirtos priemonės mažino miežių užsikrėtimą dulkančiosiomis kūlėmis, tačiau efektyviausias buvo raksilas (biologinis efektyvumas – 100%) bei 4 ir 6 s trukmės drėgnasis vandens garas (56,6–66,6%). Fizinės sėklos apdorojimo priemonės miežių derlingumą padidino 0,19–0,22 t ha^–1.

Raktažodžiai: vasarinių miežių ligos, fizinis sėklos apdorojimas, beicas