Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI), Dotnuvoje, lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol) bei LŽI Perlojos bandymų stotyje paprastajame pajaurėjusiame išplautžemyje (Hapli-Albic Luvisoil) daryti bulvių tyrimai tradiciniu lauko bandymo metodu. Siekiant įvertinti skirtinguose dirvožemiuose bei skirtingo tręšimo lygiuose žydėjimo pabaigoje bei derliaus kasimo metu bulvių vegetatyvinėse dalyse sukaupto azoto, fosforo ir kalio kiekį bei nustatyti jų ryšį su gumbų derliumi, 8 metų tyrimų duomenys analizuoti taikant koreliacijos ir regresijos metodus. Tiek kompleksinės granuliuotos, tiek birios vienanarės trąšos buvo veiksmingos, lengvame priemolyje Dotnuvoje derlių didino nuo 22,2 iki 98,5%, priesmėlyje Perlojoje skirtingi NPK trąšų deriniai – nuo 16,5 iki 44,1%. Didesnė azoto, fosforo ir kalio koncentracija atskirose bulvių dalyse nustatyta augalams baigiant žydėti, o daugiausiai azoto sukaupta bulvienojuose tiek žydėjimo tarpsniu, tiek baigiantis vegetacijai. Straipsnyje taip pat pateikiamas skirtingomis trąšomis tręštų bulvių cheminės sudėties palyginimas. Didesnis NPK kiekis prieš derliaus kasimą likęs bulvienojuose ir smulkiose šaknelėse ⅔ atvejų tendencingai mažino gumbų derlių. Nustatytas nukastų bulvių gumbų cheminės sudėties ir gumbų derliaus ryšys įvairavo nuo silpno (r = 0,39) Dotnuvoje iki vidutinio ir stipraus (r = 0,61–0,82*) Perlojoje.

Raktažodžiai: bulvės, azoto, fosforo ir kalio koncentracija, derlius