Ilgalaikiais tręšimo bandymais, vykdytais 1966–2005 m. LŽŪU Bandymo stotyje lengvo priemolio karbonatiniame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols), buvo tiriamas organinės, organinės–mineralinės ir mineralinės tręšimo sistemų bei meteorologinių sąlygų poveikis žieminių kviečių grūdų derliui keturlaukėje (žieminiai kviečiai, pašariniai runkeliai, vasariniai miežiai su daugiamečių žolių įsėliu ir daugiametės žolės) sėjomainoje. Dešimties rotacijų duomenimis, netręštame dirvožemyje žieminių kviečių grūdų derlius siekė 3,3 t ha^–1. Taikant žieminiams kviečiams skirtingas tręšimo sistemas, jų derlius didėjo. Organinėje tręšimo sistemoje jis priklausė nuo įterpto mėšlo kiekio: patręšus pašarinius runkelius 50 ir 100 t ha^–1 mėšlo (kasmet vidutiniškai sėjomainoje jo teko po 12,5 ir 25 t ha^–1) gauti esminiai – 0,69 t ha^–1, arba 21 %, bei 1,05 t ha^–1, arba 32 %, žieminių kviečių grūdų derliaus priedai. Palyginus mineralinę tręšimo sistemą su organine, didesni derliaus priedai gauti patręšus sėjomainos augalus mineralinėmis trąšomis. Nuo mažų (N₃₀P₄₀K₆₀) mineralinių trąšų normų kviečių grūdų derlius padidėjo 1,13 t ha^–1, o nuo vidutinių (N₁₀₀P₆₀K₆₀) – 1,38 t ha^–1, palyginti su netręštų kviečių derliumi. Organinė–mineralinė (mišrioji) tręšimo sistema buvo pranašesnė už mineralinę, tačiau gauti
grūdų derlių skirtumai neesminiai.

Dėl meteorologinių sąlygų poveikio taikant mišrią arba mineralinę tręšimo sistemą, kurioje augalai gausiai tręšiami (N₁₀₀P₆₀K₆₀) mineralinėmis trąšomis, nustatytas vidutinio stiprumo (r = 0,59–0,60) žieminių kviečių grūdų derliaus priklausomumo ryšys su kviečių vegetacijos periodo meteorologinėmis sąlygomis.

Raktažodžiai: sėjomaina, žieminiai kviečiai, tręšimo sistemos, meteorologinės sąlygos