Ekonomikos literatūroje, statistikos leidiniuose ir žiniasklaidoje labai dažnai minimas pridėtinės vertės rodiklis. Tad iškyla poreikis plačiau aptarti šio rodiklio sampratą, esmę, vartojimo reikšmingumą apibūdinant tiek visos šalies ekonomikos raidą, tiek atskirų ekonominės veiklos sričių efektyvumą. Straipsnyje yra nagrinėjami pridėtinės vertės kūrimo ypatumai maisto ir gėrimų pramonėje, apžvelgiami sektoriaus ekonominiai struktūriniai pokyčiai. Straipsnyje pateiktų ekonominių ir gamybinių rodiklių palyginimas leidžia teigti, kad Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės struktūra pagal darbuotojų skaičių yra pažangesnė nei daugelio ES šalių naujokių, tačiau gerokai mažesnis darbo našumas mažina atskirų sektorių veiklos efektyvumą, kartu ir investicijų į šį sektorių srautus. Todėl svarbu stiprinti verslo, mokslo, valdžios institucijų bendravimą, teikti pagalbą mažoms įmonėms įvertinant savo galimybes rengiant paraiškas ES lėšoms gauti naujoviškiems projektams įgyvendinti.

Raktažodžiai: pridėtinė vertė, ekonominė pridėtinė vertė, darbo našumas, efektyvumas, investicijos, naujovės