Straipsnyje analizuojami Lietuvos užsienio prekybos žuvų produktais pokyčiai, eksporto ir importo plėtra, svarbiausi užsienio prekybos partneriai ir jų kaita, eksporto ir importo struktūros pagal šalis ir atskirus žuvų produktus. Pasinaudojus Jungtinių Tautų prekybos duomenų bazės informacija, nustatyti užsienio prekybos lietuviškais žuvų produktais rodikliai – eksporto dalis visame Europos Sąjungos (ES) šalių narių žuvų produktų eksporte ir eksporto į ES šalis nares dalis visame ES šalių narių žuvų produktų importe. Šie rodikliai palyginti su atitinkamais kitų ES šalių narių rodikliais. Išskirtos tarptautinės rinkos, kuriose Lietuvos žuvų perdirbėjai galėtų plėtoti eksportą.

Lietuvos užsienio prekybos žuvų produktais analizė rodo, kad 2002–2008 m. žuvų produktų eksporto plėtra buvo spartesnė nei importo. Pagrindine šalies užsienio prekybos žuvų produktais partnere tapo ES. Į Lietuvą daugiausia buvo importuojama žaliavos tolesniam žuvų perdirbimui, iš kurios gaminami ir eksportuojami didelę pridėtinę vertę turintys žuvų produktai. Užsienio prekybos lietuviškais žuvų produktais rodiklių – eksporto dalies visame ES šalių narių žuvų produktų eksporte ir eksporto į ES šalis nares dalies visame ES šalių narių žuvų produktų importe – reikšmės yra mažos, palyginti su kai kurių ES šalių narių atitinkamų rodiklių reikšmėmis. Tačiau Lietuva pagal šiuos rodiklius lenkė Latviją ir Estiją. Kiekvienais metais didėjant ES šalių narių žuvų produktų eksportui ir importui, lietuviškų žuvų produktų eksporto dalis visame ES šalių narių žuvų produktų eksporte ir eksporto į ES šalis nares dalis visame ES šalių narių žuvų produktų importe taip pat stabiliai didėjo. Toks šių rodiklių kitimas rodo lietuviškų žuvų produktų konkurencingumo tarptautinėse rinkose didėjimą. Plėtodami eksportą, šalies žuvų perdirbėjai turi didesnes galimybes stiprinti savo pozicijas ES bendrojoje rinkoje.

Raktažodžiai: žuvų produktai, užsienio prekyba, eksportas, konkurencingumas, tarptautinės rinkos