1976–2005 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale, įvairaus rūgštumo skirtingai mineralinėmis trąšomis tręštame balkšvažemyje, buvo atlikti biogeninių elementų (P₂O₅, K₂O) kiekio tyrimai. Tyrimų dirvožemis – giliau glėjiškas nepasotintasis lengvo priemolio balkšvažemis (JIn-g0) Bathihypogleyi-Dystric Albeluvisol (ABd-gld-w). Dėl antropogeninio poveikio dirvožemyje per 30 metų susikaupė skirtingi biogeninių elementų kiekiai.

Dirvožemio ėminiai agrocheminėms analizėms paimti iš įvairaus rūgštumo (pH < 4,7; 5,2–5,7; 6,2–6,7) ir skirtingai tręšto dirvožemio (be trąšų; N₄₅P₃₉K₅₇, N₁₃₅P₁₁₇K₁₇₁), iš 0–20 cm armens sluoksnio bei iki 1 metro gylio. Tręštame N₄₅P₃₉K₅₇ ir N₁₃₅P₁₁₇K₁₇₁ mineralinių trąšų normomis dirvožemyje gausėjo judriojo P₂O₅, judriojo K₂O kiekis didėjo tik dirvožemyje, tręštame N₁₃₅P₁₁₇K₁₇₁. Intensyviai naudojant dirvožemius jų netręšiant neišvengiamai sukeliama degradacija ir mažėja derlingumas. Netręštame dirvožemyje per 30 metų judriojo P₂O₅ kiekis (vidutinis kiekis prieš įrengiant tyrimą buvo 101 mg kg^–1) sumažėjo 23–49 mg kg^–1, o judriojo K₂O kiekis (prieš įrengiant tyrimą buvo vidutiniškai 264 mg kg^–1) sumažėjo net 137–150 mg kg^–1.

Raktažodžiai: balkšvažemis, judriųjų P2O5 ir K2O kiekiai, periodinis kalkinimas, mineralinės trąšos, agrocheminės savybės