Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2010 m. Nr. 1-2

Dobilų (Trifolium spp.) rūšių derliaus struktūros ir sausųjų medžiagų kokybės tyrimai
Egidijus VILČINSKAS, Giedrė DABKEVIČIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus sėjomainos laukuose 2007–2008 m. tirta dobilų rūšių (Trifolium spp.) kolekcija. Kolekciją sudarė 10 rūšių: T. pratense L., T. hybridum L., T. repens L., T. medium L., T. montanum L., T. alpestre L., T. pannonicum Jacq., T. fragiferum L., T. ambiguum Bieb., T. ochroleucum Huds. Buvo tiriama: sausųjų medžiagų (SM) išeiga (%); struktūriniai parametrai: lapų, stiebų ir žiedų kiekis (%); žaliųjų baltymų (ŽB), žaliosios ląstelienos (ŽL), vandenyje tirpių angliavandenių (VTA) kiekis ir SM virškinamumas (%).
Sausųjų medžiagų derliaus struktūra T. pannonicum rūšis panaši į T. pratense, T. ambiguum ir T. medium – į T. hybridum, T. fragiferum – į T. repens. Iš esmės didžiausia sausųjų medžiagų išeiga (40,0 %) nustatyta T. alpestre rūšies augaluose. Iš tikrųjų didžiausias stiebų kiekis nustatytas T. pratense rūšyje (53,5 %). Mažiausias stiebų (14,9 %) ir didžiausias lapų (67,2 %) kiekis buvo T. fragiferum rūšies augaluose. Tirtos daugiamečių dobilų rūšys pasižymėjo dideliu ŽB (vid. 16,8 %) ir virškinamųjų SM (vid. 65,8 %) kiekiu bei mažu ŽL kiekiu (vid. 25,7 %). Rūšyse, pasižyminčiose dideliu lapuotumu (T. fragiferum – 67,2 %, T. repens – 60,3 %), nustatyti geresni cheminės sudėties rodikliai. Chemine sudėtimi artimiausios pašarui auginamoms rūšims buvo T. ambiguum, T. pannonicum, T. fragiferum ir T. ochroleucum dobilų rūšys. T. ambiguum rūšies augalai pasižymėjo optimaliausiu vandenyje tirpių angliavandenių – baltymų santykiu – 1,2. Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad sausųjų medžiagų išeiga vidutiniškai (P < 0,01) teigiamai koreliavo su ŽL kiekiu (r = 0,67), labai neigiamai su lapų kiekiu (r = –0,76) ir virškinamumu (r = –0,74). Lapų kiekis itin teigiamai koreliavo su baltymų kiekiu (r = 0,72) bei neigiamai su stiebų (r = 0,75) ir žaliosios ląstelienos kiekiu (r = –0,77). Silpnas (P < 0,05) teigiamas priklausomumas nustatytas tarp stiebų kiekio ir žaliosios ląstelienos kiekio (r = 0,27). Žiedynų kiekis vidutiniškai (P < 0,05) koreliavo su žaliosios ląstelienos kiekiu (r = 0,69). Cheminės sudėties rodikliai stipriai arba labai stipriai koreliavo tarpusavyje.

Raktažodžiai: Trifolium spp., struktūrinė analizė, cheminiai rodikliai

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4