Straipsnyje nagrinėjama natūralių ir pusiau natūralių pievų, kaip pagrindinio agrarinio landšafto komponento, siekiant išsaugoti šio tipo teritorijų biologinę įvairovę, kaita. Šio apžvalginio straipsnio tikslas – įvertinti pagrindines pievų ekosistemų nykimo priežastis, dėl kurių natūraliosios ir pusiau natūraliosios pievos dabar sudaro nedidelę visų Lietuvos žolinių augalų formuojamų bendrijų dalį. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama pievų augalijos kaitai dėl žemės ūkio intensyvinimo, ūkinės veiklos nutraukimo, dėl kurio vykstant sukcesijos procesams keičiasi pievų augalų rūšinė sudėtis. Aptariamas ūkininkavimo ir pievų biologinės įvairovės apsaugai svarbių priemonių suderinamumas.
Norint išsaugoti natūralias ir pusiau natūralias pievas būtina daugiau žmonių įtraukti į agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymą, tam yra numatyta ir ES finansinė parama. Šiame straipsnyje apžvelgiama ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiems pievų ir ganyklų apsaugos veiklas, skiriamos ES finansinės paramos panaudojimo galima įtaka pievų biologinės įvairovės pokyčiams.

Raktažodžiai: natūralios pievos, pusiau natūralios pievos, pievų ekosistemos, biologinė įvairovė, agrarinė aplinkosauga