Norint gauti daugiau ir geros kokybės galvijienos ypač svarbus yra miostatino genas, kitaip dar vadinamas dvigubo raumeningumo genu. Galvijams yra atrasta dešimt mutacijų miostatino gene, iš kurių šešios nulemia dvigubo raumeningumo fenotipą. Tarp Lietuvoje auginamų galvijų miostatino geno polimorfizmas iki šiol nebuvo tyrinėtas. Ištyrus 11 bazių porų (bp) delecijos mutaciją 270 Lietuvoje veisiamų galvijų, miostatino geno MSTN1 lokuso laukinis alelis L1 buvo rastas 0,95 dažniu, o mutavęs alelis MSTN1 – 0,05 dažniu. 89 % tirtų gyvulių turėjo homozigotinį laukinį L1/L1 genotipą. 11 % tirtų gyvulių turėjo heterozigotinį L1/MSTN1 genotipą ir buvo dvigubo raumeningumo alelio nešiotojai. Gyvulių, turinčių du pakitusius miostatino alelius su genotipu MSTN1/MSTN1, tirtoje grupėje nerasta. Nustatyta, kad šarolė, limuzinai, simentaliai, angusai, Lietuvos juodmargiai, Lietuvos žalieji, Lietuvos juodmargių mišrūnai su šarolė ir su limuzinais 100 % turėjo laukinį, t. y. nepakitusio miostatino geno genotipą L1/L1. Lietuvos juodmargių su Belgijos mėlynaisiais visi mišrūnai turėjo po vieną pakitusio miostatino geno kopiją ir genotipą L1/MSTN1. Kadangi miostatino geno mutacija MSTN1 Lietuvos juodmargių galvijų veislėje nebuvo nustatyta, šį pakitusį alelį mišrūnai paveldėjo iš tėvo pusės, t. y. iš Belgijos mėlynųjų veislės bulių. Ištyrus jų fenotipą, buvo nustatyta, kad visi galvijai turėjo dalinai išreikštus dvigubo raumeningumo fenotipo požymius. Ištyrus taškinę miostatino geno mutaciją lokuse MSTN2, visi gyvuliai rasti vienodi pagal genotipą L2/L2, t. y. turi dvi laukinio tipo miostatino geno alelio kopijas. Tirtoje galvijų grupėje mutuotas alelis miostatino geno MSTN2 lokuse nerastas. Dvigubo raumeningumo fenotipo samprata ir miostatino geno aleliams specifinių diagnostinių PGR metodų sukūrimas sudaro sąlygas vykdyti genotipinę gyvulių selekciją galvijų dvigubo raumeningumo geno atžvilgiu pagal augintojo poreikius.

Raktažodžiai: miostatino genas, galvijai, fenotipas, polimorfizmas