Galvijų ragų trąšų ragų drožlių ir ragų geluonių miltų įtakos ekologiškai auginamų žieminių kviečių grūdų derlingumui ir jų kokybei tyrimai vykdyti 2008–2010 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje. Dirvožemis – lengvo priemolio, giliau glėjiškas, pasotintas palvažemis – PLb-g4
(Endohypogleyi-Eutric Planosol – PLe-gln-w). Tyrimai vykdyti su lietuviškomis žieminių kviečių veislėmis ‘Širvinta 1’ ir ‘Ada’.
Didžiausią įtaka veislių ‘Širvinta 1’ ir ‘Ada’ grūdų derlingumui turėjo jų tręšimas ragų drožlių trąšomis. Patręšus ragų drožlėmis, ‘Širvinta 1’ veislės grūdų derlingumas padidėjo iš esmės 0,56 t ha^–1 arba 25,8 %, o veislės ‘Ada’ grūdų derlingumą iš esmės 0,99 t ha^–1 arba 47,6 % didino tiek tręšimas ragų drožlių, tiek ir ragų geluonių miltų (0,55 t ha^–1 arba 26,4 %) trąšomis. Auginant veislės ‘Širvinta 1’ kviečius esminių derlingumo skirtumų tarp skirtingų trąšų formų negauta, o patręšus veislės ‘Ada’ kviečius ragų drožlėmis – iš esmės padidėjo grūdų derlingumas, palyginti su tręšimu ragų geluonių miltais.
Tręšimas galvijų ragų trąšomis skirtingai veikė atskirų veislių cheminę sudėtį. Nustatyta, kad tręšimas ragų drožlėmis ir ragų geluonių miltais neturėjo esminės įtakos baltymų, šlapiojo ir sausojo glitimo kiekiui, glitimo indeksui bei kritimo skaičiui. Tręšimas ragų drožlėmis iš esmės padidino sedimentacijos rodiklius veislės ‘Širvinta 1’ grūduose. Tręšimas ragų drožlių ir ragų geluonių miltų trąšomis iš esmės didino veislių ‘Širvinta 1’ ir ‘Ada’ 1 000 grūdų masę, o hektolitro svoriui esminės įtakos neturėjo.

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4