Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius

Tyrimai atlikti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (Calcari-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo poveikį ligų ir stiebų kenkėjų plitimui vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ pasėlyje. Eksperimento variantai: A veiksnys – tręšimas: 1) netręšta, 2) tręšta prieš rapsų sėją 64 kg ha^–1 N, 64 kg ha^–1 P₂O₅, 94 kg ha^–1 K₂O ir butonizacijos tarpsniu 70 kg ha^–1 N. B veiksnys – pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha^–1 (50,1–100 augalų m^–2), 2) 4 kg ha^–1 (100,1–150 augalų m^–2), 3) 6 kg ha^–1 (150,1–200 augalų m^–2), 4) 8 kg ha^–1 (200,1–250 augalų m^–2), 5) 10 kg ha^–1 (250,1–300 augalų m^–2), 6) 12 kg ha^–1 (300,1–350 augalų m^–2), 7) 14 kg ha^–1 (350,1–400 augalų m^–2), 8) 16 kg ha^–1 (400,1–450 augalų m^–2). Atlikus tyrimus nustatyta, kad tankėjant vasarinių rapsų pasėliui didėjo tiek netręštų, tiek ir tręštų augalų ankštarų pažeidimas juodąja dėmėtlige (Alternaria brassicae) (r = 0,84–0,95, P < 0,05), netręštų augalų, pažeistų verticilioze (Verticillium dahliae) (r = 0,94, P < 0,01), procentas, o augalų, pažeistų fomoze (Leptosphaeria maculans ir Leptosphaeria biglobosa) (r = –0,77 – –0,96, P < 0,05), procentas mažėjo. Tręšimas mineralinėmis trąšomis, palyginti su netręštais rapsais, turėjo tendenciją didinti augalų, pažeistų juodąja dėmėtlige, verticilioze ir rapsų stiebų kenkėjų, procentą, o augalų, pažeistų fomoze, procentą mažinti.

Raktažodžiai: vasariniai rapsai, pasėlio tankumas, tręšimas, ligos, stiebų kenkėjai

Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Acta medica Lituanica \| Biologija \| Chemija \| Energetika \| Geologija. Geografija \| Filosofija. Sociologija \| Lithuanian Journal of Physics \| Lituanistica \| Menotyra \| Žemės ūkio mokslai