Lauko bandymai su vasariniais rapsais (Brassica napus) ‘Star’ atlikti 1993–1997 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame-glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje, norint išsiaiškinti azoto koncentracijos augaluose kitimą vegetacijos metu bei sėklose ir šiauduose priklausomai nuo pagrindinių vystymosi tarpsnių ir viso vegetacijos periodo, išreikšto kalendorinėmis dienomis, kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros, aktyvių temperatūrų sumos, bendrojo azoto kiekio dirvožemyje 0–25 cm sluoksnyje bei šių veiksnių tarpusavio sąveikos. Parodyta, kad azoto koncentracija vasariniuose rapsuose skirtingais jų vystymosi tarpsniais bei derliuje priklauso nuo augalų išsivystymo laipsnio, kalendorinių dienų, praėjusių nuo sėjos, skaičiaus, aktyvių temperatūrų sumos ir kritulių kiekio atskirais augalų vystymosi tarpsniais ar bendrai per visą vegetacijos laikotarpį. Meteorologinių veiksnių tarpusavio sąveika gali lemti iki 85% azoto koncentracijos svyravimų augaluose. Didėjančios azoto trąšų normos didino azoto koncentraciją augaluose. Ilgėjant vegetacijos laikotarpiui ir didėjant kritulių kiekiui per vegetaciją, azoto koncentracija vasarinių rapsų sėklose mažėjo. Didžiausia teigiama dirvožemio, turtingo azoto, įtaka azoto koncentracijai augaluose išryškėjo antroje vasarinių rapsų vegetacijos stadijoje. Pagal pateiktas daugianarės regresijos lygtis, sudarytas meteorologinių augimo sąlygų, azoto trąšų normų ir dirvožemio turtingumo azoto rodiklių pagrindu, galima statistiškai patikimai prognozuoti azoto koncentracijos kitimą vasariniuose rapsuose. Straipsnyje, remiantis nustatytais azoto koncentracijos augaluose jiems esant 4–5 lapų vystymosi tarpsnyje ir žydėjimo pradžioje kitimo dėsningumais, pateikiami vasarinių rapsų sėklų derliaus prognozavimo modeliai, leidžiantys numatyti būsimą sėklų derlių 81–89% tikslumu.

Raktažodžiai: vasariniai rapsai, kalendorinių dienų skaičius, aktyvių temperatūrų suma, kritulių kiekis, azoto norma