Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2002 m. Nr. 1

Žieminių rapsų ploto sėjomainoje įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms ir humuso sudėčiai
Rimantas Velička, Marija Rimkevičienė, Kostas Trečiokas

Tyrimai vykdyti LŽŪU Bandymų stotyje 1996–1999 m., keturlaukėje sėjomainoje auginant žieminius rapsus ir žieminius kviečius. Priklausomai nuo žieminių rapsų ploto sėjomainoje nustatytas giliau karbonatingo sekliai glėjiško rudžemio (RDg8-k2) CMg-p-w-can agrocheminių savybių, tarp jų ir humuso sudėties pokytis. Po pirmos sėjomainų rotacijos dirvožemyje padidėjo hidrolizinis rūgštumas (67,0–74,0%), sumažėjo bazėmis pasotinimo laipsnis (18,4–20,4%), pastebėta mainų rūgštumo mažėjimo tendencija. Didinant žieminių rapsų plotą sėjomainoje (75%) esminiai didėjo hidrolizinis dirvožemio rūgštumas. Po pirmos sėjomainų rotacijos dirvožemyje 14,0–16,0% sumažėjo humuso. Mažiausiai bendrojo azoto rasta sėjomainoje, kurioje žieminiai rapsai užėmė 25% ploto (sumažėjimas 30,0%), o daugiausia – kurioje žieminiai rapsai sudarė 75% sėjomainos ploto (sumažėjimas 25,0%). Taip pat dirvožemyje sumažėjo augalams prieinamų maisto medžiagų, bet padidėjo judriosios sieros kiekis: sėjomainoje su 25% rapsų plotu – 3,6 karto, o su 75% – 5,0 kartus.

Sėjomainose su skirtingu žieminių rapsų plotu po pirmos rotacijos pakito humuso sudėtis: huminių ir fulvorūgščių santykis sumažėjo nuo 0,88 (prieš bandymų įrengimą) iki 0,45–0,47. Humuso tipas armenyje iš humatinio-fulvatinio perėjo į fulvatinį. Persigrupavo huminių ir fulvorūgščių frakcijos. Didžiausią huminių rūgščių dalį (40,2–43,9%) sudarė tvirtai su dirvožemio mineraline dalimi susietos rūgštys, o mažiausią – laisvosios (17,7–18,7%). Po pirmos rotacijos 2,19–2,50 karto padidėjo fulvorūgščių pirmosios frakcijos ir 1,43–1,58 karto antrosios frakcijos. Kalcio humatų po pirmos rotacijos rasta 2,2–2,7 karto mažiau negu analogiškos frakcijos fulvorūgščių. Po pirmos rotacijos organinės anglies humifikacijos laipsnis sumažėjo 1,25–1,36 karto. Sparčiausiai šis procesas vyko sėjomainoje su mažiausiu žieminių rapsų plotu (25%). Taip pat šioje sėjomainoje pažymėtina intensyvesnė organinės medžiagos mineralizacijos tendencija. Didinant žieminių rapsų plotą sėjomainoje iki 75% dėl dirvožemio parūgštėjimo šie procesai lėtėja, mažėja kalcio humatų optinis tankis.

Raktažodžiai: žieminiai rapsai, sėjomaina, humusas, huminės rūgštys, fulvorūgštys, optinis tankis

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4