1998–2001 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje mineralinės medžiagų apykaitos ligomis sirgo 10–14% ŽŪB ir ūkininkų galvijų. Siloso ir mineralinių priedų negaunančių karvių kraujo serume nustatyti maži kalcio (2,29–2,07 mmol/l), fosforo (0,98–1,24 mmol/l) ir magnio (0,69–0,79 mmol/l) kiekiai. Senų karvių kraujyje mažėja kalcio, fosforo, daugėja magnio. Ši tendencija ryškesnė mineralinių priedų su pašaru negavusioms karvėms. Dažniausiai aptinkama mineralinės apykaitos sutrikimo liga – parezė po apsiveršiavimo.

Ja serga apie 6,0% ŽŪB ir 9,1% ūkininkų apsiveršiavusių karvių. Kalcio ir fosforo kiekiai pareze po apsiveršiavimo sergančių karvių kraujo serume žiemą sumažėja (atitinkamai iki 1,41 ± 0,106 bei 0,66 ± 0,05 mmol/l, P < 0,05), o magnio kiekis padidėja (1,17 ± 0,07 mmol/l, P < 0,05), pakinta kalcio su fosforu (2,4:1) ir kalcio su magniu (1,08:1) santykis. Vasarą pareze po apsiveršiavimo sirgusių karvių kraujo serume buvo mažai magnio.

Raktažodžiai: karvės, kalcio, fosforo ir magnio kiekiai, kraujo serumas, parezė po apsiveršiavimo