Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences
 ISSN 1392-0200 |
2003 m. Nr. 4 Skirtingais metodais nustatytų pagrindinių dirvožemio agrocheminių savybių palyginamieji tyrimai
Ilgą laiką pagal pH KCl dydį buvo nustatomas kalkinimo reikalingumas bei kalkių
normos rūgštiems dirvožemiams neutralizuoti. Tačiau, anksčiau in-tensyviai
kalkintiems dirvožemiams rūgštėjant, vien pHKCl rodiklio nepakanka pakartotinio
kalkinimo būtinumui nustatyti.
Todėl 2001–2002 m. iš skirtinguose šalies dirvožemio rajonuose aprašytų 120 profilių, įvairių genetinių horizontų iki 1 m gylio ir iš 180 prakasų iki 60 cm gylio paimti dirvožemio ėminiai pHKCl, hidroliziniam (Kapeno metodu) ir mainų rūgštumui (1 N KCl – FAO rekomenduojamu metodu), sorbuotų bazių sumai (Kapeno–Hilkovico metodu) ir mainų katijonams – Ca2+, Mg2+, K+, Na+ (1 M amonio acetato ištraukoje – FAO rekomenduojamu metodu) juose nustatyti bei skirtingais metodais (pagal hidrolizinį arba mainų rūgštumą) dirvožemių pasotinimui bazėmis apskaičiuoti. Tyrimais nustatyta, kad panašaus pHKCl dirvožemiuose, užimtuose žemės ūkio naudmenomis ir anksčiau intensyviai kalkintuose, o dabar rūgštėjančiuose, mainų rūgštumas, kuris Vakarų šalyse naudojamas dirvožemių pasotinimui bazėmis skaičiuoti, yra gerokai (3,1–5,0 kartus) mažesnis, negu miškų dirvožemiuose. Tuo tarpu sorbuotų bazių suma labai ir vidutiniškai rūgščiuose (pH 5,0 ir mažiau) žemės ūkio naudmenomis užimtuose dirvožemiuose apie 2,1–3,2, o mažai rūgščiuose – apie 1,4–1,5 karto didesnė, negu miškų dirvožemiuose. Įdomu tai, kad mainų ir hidrolizinio rūgštumo dydžių skirtumai, esant beveik tiems patiems pHKCl , dar ryškesni. Humusinguose dirvožemio sluoksniuose, kurių pHKCl 4,5 ir mažiau, mainų rūgštumas, palyginti su hidroliziniu, miškų dirvožemiuose yra 4,7, o žemės ūkio naudmenų dirvožemiuose – 9,3 karto mažesnis. Kai dirvožemio pH 4,6–5,0, šie skirtumai yra atitinkamai 7,7 karto ir 21 kartą mažesni, o sumažėjus dirvožemio rūgštumui iki pH 5,1–5,5 – mainų rūgštumas, palyginti su hidroliziniu, nustatytas atitinkamai 12,6 karto ir 53 kartus mažesnis. Panaši tendencija ir gilesniuose dirvožemio sluoksniuose. Sorbuotų bazių suma, nustatyta Kapeno–Hilkovico metodu (0,1 M HCl ištraukoje), humusingame dirvožemio sluoksnyje buvo 1,1–1,26 karto didesnė, negu mainų katijonų suma, nustatant Ca2+, Mg2+, K+, Na+ atskirai 1 M amonio acetato ištraukoje. Dirvožemio pasotinimas bazėmis, skaičiuotas Kapeno–Hilkovico ir FAO metodais, labai skiriasi anksčiau intensyviai kalkintuose, o dabar rūgštėjančiuose ariamuose plotuose ir mažiau – miško dirvožemiuose.
Raktažodžiai: dirvožemis, agrocheminės savybės, dirvožemio rūgštumas, sorbuotų bazių suma, mainų katijonų suma |
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.1 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas 2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |