 ISSN 1392-0200
|
2004 m. Nr. 2
 Rudeninio žemės dirbimo būdų, šiaudų ir tarpinių augalų įtaka eroduojamo dirvožemio struktūringumui
Irena KINDERIENĖ
Lauko bandymai daryti 1997–2002 m.
Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties 7–9° statumo šlaituose
– eroduotame pasotintame balkšvažemyje (JIb-el) – Eutric Albeluvisols (Abe-el).
Granuliometrinė dirvožemio sudėtis – dulkiškas vidutinio sunkumo ir sunkus
priemolis šlaitų viršutinėse dalyse ir dulkiškas lengvas priemolis apatinėse
dalyse ant giliau slūgsančio dulkiško molio ir priemolio.
Straipsnyje analizuojama gilaus
rudeninio arimo (A) pakeitimas lėkščiavimu (12–15 cm) (L), giliu purenimu
(18–25 cm) (GP) ir neariminiu dirbimu (N), derinto su smulkintų žieminių kviečių
ir vasarinių miežių šiaudų įterpimu (Š) ar palikimu ant neartos dirvos mulčiui
(ŠN), su baltųjų garstyčių (Sinapis alba L.) (T) įsėjimu į lėkščiuotą ir giliai
purentą dirvą ir su herbicido raundapo 3 l ha–1 (glifosatas 360 g l–1) (R)
vartojimu po derliaus nuėmimo, prieš lėkščiuojant ir neartoje dirvoje. Ištirta šių
priemonių įtaka dirvožemio struktūringumui.
Nustatyta, kad skirtingi rudeninio
žemės dirbimo būdai (lėkščiavimas, neariminis dirbimas) sumažino 3–5 mm
skersmens dirvožemio agregatų kiekį, tačiau kitų dirvožemio frakcijų (5–7 ir
0,5–1,0 mm) kiekiai nekito. Supaprastinto rudeninio žemės dirbimo būdai neturėjo
įtakos vertingiausių (1–5 mm skersmens) dirvožemio agregatų kiekiui armenyje,
tačiau intensyvus rudeninis dirbimas (ŠLRA) – lėkščiavimas ir vėlyvas arimas –
jų kiekį sumažino. Per trejus tyrimų metus sausringomis dirvos ir oro sąlygomis
neišryškėjo šiaudų, įterptų dirbant ar paliktų mulčiui, įtaka dirvožemio struktūringumui.
Rezultatai rodo, kad lėkščiuotoje
(RLN) ir neartoje dirvoje (ŠRN) nustatytas patikimai mažesnis struktūrinių
mikroagregatų (<0,25 mm) kiekis šlaito apatinės dalies dirvožemyje.
Intensyvus rudeninis dirbimas – lėkščiavimas ir gilus arimas (ŠLRA) bei gilus
arimas (A) didino jų kiekį. Dėl pastarųjų dirbimų įtakos erozija intensyvėjo.
Pagrindinio verstuvinio žemės dirbimo supaprastinimas ir pakeitimas sekliu
neverstuviniu ar neariminiu dirbimu stabilizavo erozinius procesus ir yra viena
svarbiausių dirvosaugos priemonių.
Raktažodžiai: lėkščiavimas, gilus purenimas, neariminis dirbimas, dirvožemio struktūringumas, kalvotas reljefas
|
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.12011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-42009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-42008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.42005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |