Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2004 m. Nr. 2

Rudeninio žemės dirbimo būdų, šiaudų ir tarpinių augalų įtaka eroduojamo dirvožemio struktūringumui
Irena KINDERIENĖ

Lauko bandymai daryti 1997–2002 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties 7–9° statumo šlaituose – eroduotame pasotintame balkšvažemyje (JIb-el) – Eutric Albeluvisols (Abe-el). Granuliometrinė dirvožemio sudėtis – dulkiškas vidutinio sunkumo ir sunkus priemolis šlaitų viršutinėse dalyse ir dulkiškas lengvas priemolis apatinėse dalyse ant giliau slūgsančio dulkiško molio ir priemolio.

Straipsnyje analizuojama gilaus rudeninio arimo (A) pakeitimas lėkščiavimu (12–15 cm) (L), giliu purenimu (18–25 cm) (GP) ir neariminiu dirbimu (N), derinto su smulkintų žieminių kviečių ir vasarinių miežių šiaudų įterpimu (Š) ar palikimu ant neartos dirvos mulčiui (ŠN), su baltųjų garstyčių (Sinapis alba L.) (T) įsėjimu į lėkščiuotą ir giliai purentą dirvą ir su herbicido raundapo 3 l ha–1 (glifosatas 360 g l–1) (R) vartojimu po derliaus nuėmimo, prieš lėkščiuojant ir neartoje dirvoje. Ištirta šių priemonių įtaka dirvožemio struktūringumui.

Nustatyta, kad skirtingi rudeninio žemės dirbimo būdai (lėkščiavimas, neariminis dirbimas) sumažino 3–5 mm skersmens dirvožemio agregatų kiekį, tačiau kitų dirvožemio frakcijų (5–7 ir 0,5–1,0 mm) kiekiai nekito. Supaprastinto rudeninio žemės dirbimo būdai neturėjo įtakos vertingiausių (1–5 mm skersmens) dirvožemio agregatų kiekiui armenyje, tačiau intensyvus rudeninis dirbimas (ŠLRA) – lėkščiavimas ir vėlyvas arimas – jų kiekį sumažino. Per trejus tyrimų metus sausringomis dirvos ir oro sąlygomis neišryškėjo šiaudų, įterptų dirbant ar paliktų mulčiui, įtaka dirvožemio struktūringumui.

Rezultatai rodo, kad lėkščiuotoje (RLN) ir neartoje dirvoje (ŠRN) nustatytas patikimai mažesnis struktūrinių mikroagregatų (<0,25 mm) kiekis šlaito apatinės dalies dirvožemyje. Intensyvus rudeninis dirbimas – lėkščiavimas ir gilus arimas (ŠLRA) bei gilus arimas (A) didino jų kiekį. Dėl pastarųjų dirbimų įtakos erozija intensyvėjo. Pagrindinio verstuvinio žemės dirbimo supaprastinimas ir pakeitimas sekliu neverstuviniu ar neariminiu dirbimu stabilizavo erozinius procesus ir yra viena svarbiausių dirvosaugos priemonių.

Raktažodžiai: lėkščiavimas, gilus purenimas, neariminis dirbimas, dirvožemio struktūringumas, kalvotas reljefas

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4