1998–2002 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo stacionarinių kompleksinių tyrimų bandymų lauke penkiose šešianarėse sėjomainose su skirtingu kiekiu varpinių ir ankštinių javų (nuo 50 iki 83%), žolių bei augalų, skirtų žaliajai trąšai, (nuo 17 iki 33%) tirtas žaliosios trąšos (daugiamečių žolių, žieminių rugių bei po jų pasėto avižų ir lubinų mišinio, vien avižų ir lubinų mišinio) poveikis humuso, judriųjų humuso medžiagų, mineralinio azoto kiekių pokyčiams priesmėlio ant žvyro paprastajame karbonatingajame išplautžemyje (IDk-p). Su daugiamečių žolių žaliąja trąša į dirvožemį įterpiama 1,5–2,5 karto daugiau sausos organinės medžiagos ir 2–3 kartus daugiau maistingųjų elementų (N, P, K) nei atitinkamai su žieminių rugių ir po jų pasėto mišinio ar vien mišinio žaliąja trąša. Įterpus augalus, skirtus žaliajai trąšai, dirvožemyje padidėjo humuso, judriųjų huminių rūgščių (0,1 M Na4P2O7 ištrauka) kiekis, bet iš esmės daugiau jų buvo įterpus daugiametes žoles. Prieš rudeninį arimą (08 25–08 30) visų bandymo laukelių, kuriuose buvo įterpti augalai žaliajai trąšai, dirvožemyje padidėjo judriųjų humuso medžiagų, judriųjų huminių rūgščių ir nitratinio azoto kiekiai. Daugiametės žolės, praturtinančios dirvožemį didesniu organinės medžiagos ir maistingųjų elementų kiekiu, buvo tinkamesnė žalioji trąša nei žieminiai rugiai ir po jų pasėtas mišinys ar vien mišinys.

Raktažodžiai: dirvožemis, žalioji trąša, humusas, judriosios humuso medžiagos, mineralinis azotas