Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius

Linų lokalaus tręšimo įtakos parametrams bandymas vykdytas 1999–2001 m. Bandymo dirvožemis menkai eroduotas nepasotintas balkšvažemis (ABD-el) JP1v, pHKCl 5,0–7,0, jame gausu maisto medžiagų: N – 0,08–0,12, P2O5 – 146–280, K2O – 166–181, Ca –1784–2144, Mg – 116–149, B – 0,24–0,28 mg kg–1. Linų priešsėlis – žieminiai kviečiai. Linų veislė ‘Belinka’. Bandyme trąšos įterptos pakrikai ir lokaliai kas 7,5 ir 15 cm. Lokaliniam tręšimui vagutės padarytos trafaretu trąšas įterpiant 7–8 cm gyliu (3–5 cm žemiau sėklos). Sėklos norma – 100% ūkinės vertės 2000 sėklų į 1 m2. Linai sėti rankomis 2–3 cm gylio vagutėse. Tirtos trąšos: 2, 3 ir 4 variantų – granuliuotas superfosfatas ir kalio chloridas; 5, 6 ir 7 variantų – azoto fosfatas, 8, 9 ir 10 variantų – Kemira Power su kemidinu. Nustatyta, kad efektyviausios trąšos – N15P15K15, įterptos kas 7,5 cm, nes jos, vidutiniais duomenimis, iš esmės didino stiebelių skersmenį, galvenų ant vieno augalo skaičių ir sėmenų derlių, palyginus su pakriku tręšimu minėtomis trąšomis. Tręšiant N15P15K15 lokaliai kas 7,5 cm, linų derliaus kokybė gerėjo, nes šiek tiek padidėjo 1000 sėklų masė, sėmenyse sukauptų riebalų ir azoto (%), kalio ir fosforo kiekis (mg kg–1 sėklos), pluošto išeiga (%), pluošto lankstumas ir stiprumas, palyginus su pakrikai šitomis trąšomis tręštais linais. Iš esmės daugiau azoto susikaupė sėmenyse lokaliai patręšus N15P18K21 (su inhibitoriumi), palyginus su pakriku tręšimu šitomis trąšomis. Tačiau trąšos N15P15K15, vidutiniais duomenimis, iš esmės mažino pluošto derlių, o pastebimai mažino pluošto numerį. Įterpus N15P15K15 kas 7,5 cm sėmenų gauta iš esmės daugiau, o pluošto – pastebimai mažiau, nei įterpus jas pakrikai. Linų derliaus bei ligotumo priklausomumas nuo mineralinių trąšų normų nevienodas skirtingais metais, nes koreliacinis santykis kito nuo menko (h =0,295) iki gana glaudaus (h = 0,871). Sėmenų derliaus ir įterptų trąšų vidutinio glaudumo koreliacija (hç = 0,502) buvo 2001 m., gana menko (h = 0,405) –2000 m. ir daugiau negu vidutinio glaudumo (h = 0,643) – 1999 m. Stiebelių derliaus ir įterptų trąšų daugiau negu vidutinio glaudumo koreliacija (h = 0,696 ir 0,667) buvo 1999 ir 2001 m. ir menko glaudumo (hç = 0,324) – 2000 m. Pluošto derlius (h = 0,871) nuo įterptų trąšų labai priklausė 2000 m., vidutiniškai (h = 0,536) – 1999 m. ir labai menkai (h = 0,295) – 2001 m. Linų derlingumą lėmė ir meteorologinės sąlygos (HTK). Vidutiniais duomenimis, linų derliaus ir meteorologinių sąlygų (HTK) ryšys buvo vidutinis ir gana glaudus, nes (h = 0,355; 0,709 ir 0,945), atitinkamai sėmenims, stiebeliams, pluoštui.

Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Acta medica Lituanica \| Biologija \| Chemija \| Energetika \| Geologija. Geografija \| Filosofija. Sociologija \| Lithuanian Journal of Physics \| Lituanistica \| Menotyra \| Žemės ūkio mokslai