Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje 1998–2000 m. tirtas vasarinių veislių ‘Alsa’ ir ‘Otis’ miežių grūdų kokybės rodiklių priklausomumas nuo aplinkos sąlygų, skirtingų azoto trąšų normų bei fungicido tango ir insekticido decis panaudojimo. Drėgmės ir šilumos režimas vasarinių miežių grūdų formavimosi ir brendimo metu turėjo nemažą įtaką 1000 grūdų masei ir baltymų kiekiui grūduose. Atlikus statistinius skaičiavimus nustatyti šių dydžių stiprūs ir vidutiniai koreliaciniai ryšiai (r = 0,82–0,88 ir –0,33– –0,72). Azoto trąšos grūdų kokybei darė nevienareikšmį poveikį: 1000 grūdų masė ir stambių grūdų išeiga, tręšiant azoto trąšomis, mažėjo, o baltymų kiekis didėjo. Patręšus azotu 90 kg ha–1 stambių grūdų kiekis, palyginus su kontroliniu variantu, sumažėjo 3,9–4,2%, 1000 grūdų masė – 0,8–2,1%, baltymų kiekis padidėjo 8,6–9,2%. Nustatyta azoto trąšų normos ir baltymų kiekio grūduose vidutinio stiprumo arba stipri teigiama koreliacija. Vasarinių miežių lapų pažeidimas grybinėmis ligomis neigiamai veikė 1000 grūdų masę ir skatino baltymų kaupimąsi, augalų apsaugos priemonės gerino grūdų kokybės rodiklius. Grūdų kokybės rodikliai labai priklausė nuo augalų genotipo. Vidutiniais tyrimų duomenimis, ‘Otis’ veislės miežių stambių grūdų kiekis buvo 2,8–7,9%, 1000 grūdų masė – 5,1–8,8%, ekstraktingumas – 2,5–3,7% didesnis negu miežių ‘Alsa’. Salyklinio tipo veislė ‘Otis’ baltymų sukaupė 10,2–14,5% mažiau negu ‘Alsa’.

Raktažodžiai: vasariniai miežiai, azoto trąšos, augalų apsaugos priemonės, grūdų kokybės rodikliai