Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2005 m. Nr. 3

Azoto trąšų ir fungicido juventus įtaka žieminių kvietrugių ‘Tewo’ vystymuisi, lapų septoriozės ir rudųjų rūdžių paplitimui
Raisa Lisova, Gintautas Greimas

Lauko bandymai atlikti 2000–2002, 2004 m. Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Vokės filiale, kurio dirvožemis – priesmėlis ant karbonatingo fliuvioglacialinio žvyro paprastasis išplautžemis (IDp), pagal FAO–UNESCO klasifikaciją – Haplic Luvisol (LVh). Tyrimų tikslas – nustatyti azoto trąšų ir fungicido juventus 1,0 l ha–1 (metkonazolas 60 g l–1, triazolų grupės, t.s.) įtaką žieminių kvietrugių ‘Tewo’ vystymuisi ir ligų paplitimui. Ligų paplitimas priklausė ne tik nuo meteorologinių sąlygų, bet ir nuo panaudotų azoto trąšų bei fungicido. Pastebėta, kad visais tyrimų metais žieminių kvietrugių lapus pažeidė septoriozė (Septoria tritici Rob. in Desm., Septoria spp.) ir rudosios rūdys (Puccinia recondita Rob. ex Desm., sin. P. triticina Erikss.). Septoriozė labiausiai išplito 2004 m., o rudosios rūdys –2001 m., jų intensyvumas siekė atitinkamai 15,40–17,84 ir 5,44–6,12%. Azoto trąšos, palyginti su netręšta kontrole, visais tyrimų metais skatino septoriozės ir rudųjų rūdžių plitimą. Vidutiniais duomenimis, kiek daugiau septoriozės aptikta tuose augaluose, kurie, vegetacijai atsinaujinus, buvo patręšti vieną kartą N90 ir N120. Šios ligos intensyvumas padidėjo atitinkamai nuo 7,09–7,24 iki 8,90 ir 8,75%. Rudosios rūdys labiausiai išplito `laukeliuose, kurie buvo patręšti azotu vieną kartą (N120, vegetacijai atsinaujinus) ir du (N60+30, vegetacijai atsinaujinus + bamblėjimo pradžioje DC 30–32) kartus. Šiuose variantuose jos intensyvumas padidėjo atitinkamai nuo 1,72–2,02 iki 4,95 ir 4,25%. Fungicidas plaukėjimo tarpsnyje (DC 51–59) pakankamai gerai saugojo žieminius kvietrugius nuo septoriozės (51,1–59,8%) ir rudųjų rūdžių (65,1–67,4%). Purkštuose pasėliuose augalai buvo kur kas sveikesni už nepurkštus. Azoto trąšos patikimai didino, palyginti su netręšta kontrole,`grūdų derlių (57,6–85,9%), stiebų aukštį (6,7–8,4%), varpos ilgį (14,7–25,0%), grūdų skaičių varpoje (13,7–19,0%), vienos varpos (8,3–14,6%) ir 1000 grūdų masę (2,0–6,0%).

Raktažodžiai: žieminiai kvietrugiai ‘Tewo’, azoto trąšos, fungicidas juventus, septoriozė, rudosios rūdys, biometriniai rodikliai, grūdų derlius ir jo kokybė

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4