Aprašoma UAB „Agrolina“ (Šakių rajone) ūkiniuose pasėliuose 1997–2004 m. atlikti pluoštinių linų sėklos daigumo lauko sąlygomis tyrimai ir esminiai jų rezultatai. Linų sėklos daigumo variacija tirta 1997–2001 m. Daigumo lauko sąlygomis priklausomumo nuo dirvos įdirbimo bei sėjos gylio tyrimai atlikti 2002–2004 m. Tyrimai atlikti įvairiuose rudžemiuose (Cambisols). Granuliometrinė tyrimų laukų dirvožemio sudėtis – lengvi ir vidutiniai priemoliai bei priesmėliai ant priemolio ar molio. Nustatyta, jog sėjant 100% ūkinės vertės sėklą lauke dažniausiai sudygo 70,1 ir 80% sėklų. Prognozuojant sėmenų daigumą būtina atsižvelgti į dygimo sąlygas konkreèiame lauke. Sėjos gylis, dirvos įdirbimo būdas bei šių veiksnių sąveika turėjo statistiškai patikimos (95% tikimybė) įtakos linų sėklos daigumui. Mažiausia daigumo variacija buvo pasėjus sėklas 2–4 cm gyliu į giliai išpurentą dirvą bei 1–4 cm gyliu į sekliai išpurentą dirvą ir į neartą ražieną. Didžiausias sėklos daigumas pasiektas sėjant 2–4 cm gyliu, o sėjos gyliui didėjant arba mažėjant – daigumas mažėjo. Optimaliu dirvos įdirbimu linams, juos sėjant 1–3 cm gyliu, laikytinas seklus supurenimas, nes geriausias linų sėklų daigumas (60,2–87,8%) visais tyrimo metais buvo būtent šiuo būdu paruošus dirvą.

Raktažodžiai: pluoštiniai linai, daigumas lauko sąlygomis, sėkla, dirvos įdirbimas, sėjos gylis, dispersinė analizė