Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences
 ISSN 1392-0200 |
2006 m. Nr. 3 Meteorologinių sąlygų ir skirtingų žemdirbystės
sistemų įtaka bulvių ‘Mirta’ gumbų ligotumui
bei derlingumui
Vakarų Lietuvos lengvo priemolio balkšvažemyje, atsižvelgus į skirtingas agrometeorologines sąlygas, tirtos bulvių gumbų ligos: juodoji kojelė (bulvinė pektinbakterė) (Pectobacterium phytophthorum (Appel Waldee)), bulvių žiedinis puvinys (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff) Davis et al.), paprastosios rauplės (spinduliagrybė) (Streptomyces scabies (Thxaxter) Waksman & Herici) ir bulvių šašai (rizoktoniozė, baltoji kojelė) iz(Rhoctonia solani Kuhn., Thanatephorus cucumeris (Frank) Donk.). Tyrimai atlikti 2001, 2002 ir 2004 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. 2001 m. bulvės augintos dviejose žemdirbystės sistemose: biologinėje (nenaudota mineralinių trąšų ir pesticidų, įterpta 60 t ha-1 mėšlo) ir tausojančioje (naudota mineralinės trąšos ir pagal reikalingumą pesticidai, įterpta 60 t ha-1 mėšlo), 2002 ir 2004 m. – tausojančioje (tręšta mineralinėmis trąšomis ir pagal reikalingumą naudoti pesticidai). Bandymų dirvožemis, kurio pHKCl 4,9–5,4, 2000 m. kalkintas iki pHKCl 6,25. Kiti dirvožemio agrocheminiai rodikliai nustatyti šie: judriojo P2O5 – 107–203 mg kg-1, judriojo K2O – 124–212 mg kg-1, Nbendr. – 0,10–0,15%, humuso – 1,8–2,4%. Agrometeorologinės sąlygos bandymų vykdymo metais buvo gana skirtingos ir vegetacijos periodo hidroterminis koeficientas (HTK) priklausė nuo metų: 2001 m. – 2,06, 2002 m. – 0,90 ir 2004 m. – 1,50.
Bulvių gumbų ligotumas esant toms pačioms meteorologinėms sąlygoms, bet skirtingoms žemdirbystės sistemoms nustatytas toks: biologinėje žemdirbystėje bulvių gumbai juodąja kojele ir bulvių šašais buvo labiau pažeisti (atitinkamai 14,5 ir 8,5 procentinio vieneto) ir ligų intensyvumas didesnis (atitinkamai 0,8 ir 4,7 proc. vnt.), nei tausojančioje žemdirbystėje. Žiedinė bakteriozė labiau pasireiškė tausojančios žemdirbystės sąlygomis: pažeistų gumbų 24,0 ir ligos intensyvumas 2,1 proc. vnt. didesnis, nei biologinėje. Gumbų ligotumas paprastosiomis rauplėmis abiejose žemdirbystės sistemose buvo panašus: pažeistų gumbų – 73,0 ir 71,5%, intensyvumas – 18,7 ir 19,6%. Bulvių gumbų ligotumas nevienodai priklausė nuo agrometeorologinio rodiklio HTK. Nustatyta, kad HTK turėjo didelę įtaką bulvių gumbų ligotumui juodąja kojele ir bulvių šašais (r = 0,866** ir r = 0,854**), paprastosiomis rauplėmis – silpnai (r = 0,379*), žiediniu puviniu – vidutiniškai (r = 0,560**). Meteorologinės sąlygos bulvėms nebuvo palankios ir HTK turėjo didelę įtaką bulvių derliui (r = 0,804**). Gumbų ligotumas taip pat labai veikė (r = 0,764**) derlių. Patręšus organinėmis su mineralinėmis trąšomis, gautas didžiausias bulvių gumbų derlius (51,8 ± 2,32 t ha-1), palyginus su derliumi, gautu patręšus vien mineralinėmis trąšomis (20,4 ± 1,11 ir 12,4 ± 0,99 t ha-1). Tausojančios žemdirbystės sąlygomis bulvių gumbų derlius buvo 52% didesnis negu biologinės žemdirbystės. Raktažodžiai: bulvės, ligos, biologinė ir tausojanti žemdirbystė, mineralinės trąšos, pesticidai, hidroterminis koeficientas |
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.1 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas 2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |