 ISSN 1392-0200
|
2007 m. Nr. 1
 Albino Rimkos socialinės ekonominės nuostatos
nagrinėjant agrarinius klausimus
Stanislovas Algimantas Martišius
Lietuvos socialinės ekonominės minties istorijoje reikšmingą vietą užima akademikas profesorius Albinas Rimka (1886–1944). Jo mokslinis palikimas gana įvairus, bet mažai nagrinėtas. Minint akademiko gimimo 110-ąsias metines, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos banko, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų pastangomis buvo suorganizuota mokslinė konferencija ir išleista knygelė [1]. Kaip valstietijos ideologas A. Rimka apibūdinamas V. Lukoševičiaus parašytoje studijoje [4: 149–225]. Tačiau niekur neišryškintas A. Rimkos požiūris į tuo metu vyravusių socialinių ekonominių ideologijų turinį ir raidą, neparodyta akademiko pažiūrų agrariniu klausimu evoliucija, neapibūdinta jo ekonomikos mokslo samprata. Straipsnyje mėginama apibūdinti prof. A. Rimkos pažiūrų evoliuciją nagrinėjant agrarinius, pirmiausia, žemės reformos klausimus. Nustatyta, kad A.Rimka, būdamas nuoseklus demokratijos ideologas, visada ūkinius klausimus siūlė spręsti vadovaujantis ekonomiškumo principu: visos reformos turi būti vedamos taip, kad jų įgyvendinimas duotų kuo didesnį socialinį produktą, būtų kuo teisingesnis, visuomenei naudingesnis. Demokratija turi suponuoti socialinės ekonominės santvarkos linkmę. Tyrimo rezultatai leidžia suformuluoti šiuos bendruosius A. Rimkos socialinius ekonominius principus: 1) žemė valdoma ir naudojama privatinės nuosavybės teisėmis; 2) įstatymais ribojamas smulkiųjų ūkių skaldymas; 3) nustatomas vieno asmens bei vienos šeimos valdomo žemės ploto maksimumas; 4) šalies ekonominiai reikalai tvarkomi taip, kad jie atitiktų daugumos valią; 5) laisvos rinkos ūkinei sistemai tinkamiausia yra demokratija, nes joje visos socialinio ekonominio gyvenimo ir teisinių normų atmainos, net ir radikaliausios, gali būti įgyvendinamos evoliucijos keliu; 6) vienintelis teisingas ir tikras kelias žmonių būviui pagerinti – tai darbo produktyvumo didinimas; 7) kooperacija yra tiek remtina ir palaikoma, jei ji pagerina dirbančiųjų medžiaginį būvį ne blogiau kaip kiekvienas savarankiškai veikiantis verslininkas ir ūkininkas. Gamybos efektyvumas ir socialinis teisingumas – tai A. Rimkos socialinės ekonominės politikos credo.
Raktažodžiai: agrarinis klausimas, ideologijų tipai, ūkininkavimo nuostatos, žemės ūkio reforma
|
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.12011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-42009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-42008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.42005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |