Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje lengvos granuliometrinės sudėties paprastajame pajaurėjusiame išplautžemyje (IDe-p –LVA-Ha) 1996–2002 m. tirta įvairių įsėlinių sideracinių augalų žaliosios masės ir mėšlo bei jų užarimo laiko įtaka bulvių ir po jų auginamų miežių bei grikių produktyvumui. Bandymas darytas dviejose žemdirbystės sistemose: tausojamojoje ir įprastinėje. Įsėlinių augalų žalioji masė, užarta rudenį, buvo 12% didesnė negu pavasarį, taip pat rudenį su biomase į dirvožemį pateko vidutiniškai 2 kartus daugiau sausųjų ir 1,8 karto daugiau visų maisto medžiagų negu pavasarį. Abiejose žemdirbystės sistemose efektyviausios organinės trąšos bulvėms buvo mėšlas ir daugiamečių lubinų žalioji trąša. Organinių trąšų užarimo laikas įprastinės žemdirbystės sąlygomis bulvių derliui turėjo minimalią įtaką, t. y. trąšas įterpus iš rudens derliai padidėjo vidutiniškai tik 3,6%, palyginti su derliumi augalų, patręštų pavasarį. Tausojamosios žemdirbystės sąlygomis rezultatai gauti priešingi: užarus trąšas pavasarį, derliai padidėjo vidutiniškai 9,2%. Bulvėse, augintose po įsėlinių augalų, buvo daugiau krakmolo ir sausųjų medžiagų negu augintose po mėšlo. Didžiausi azoto, fosforo ir kalio kiekiai gumbuose susikaupė jas tręšiant mėšlu. Grikių derlingumas labiausiai padidėjo dėl priešsėliui iš rudens įterptos šunažolių ir dobilų, o pavasarį – lubinų ir dobilų žaliosios trąšos. Miežiams esminės teigiamos įtakos turėjo rudenį priešsėliui užarta šunažolių ir lubinų žalioji trąša bei mėšlas, pavasarį – mėšlas.

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4