Remiantis pastarųjų dešimtmečių Suomijos patirtimi, analizuojamas kaimo politikos, kurios objektas iš esmės skiriasi nuo žemės ūkio, kaip atskiros pramonės šakos, politikos, tapsmas. Kaimo politikos prioritetai yra artimesni regioninės politikos orientyrams. Tačiau kaimo erdvė, palyginus su aiškias ribas ir institucijas turinčiomis regionų teritorijomis, yra gana miglota sąvoka. Suomijoje kaimo politika plėtojosi kartu su aplinkosaugos politika. Aplinkosaugos politikos plėtra atspindėjo piliečių ir mokslininkų susirūpinimą prastėjančia aplinkos būkle. Šis rūpestis skatino nacionalinių ir tarptautinių socialinių sąjūdžių radimąsi ir stiprėjimą, interesų grupių organizacijų steigimąsi. Panašių kaimo politikos atsiradimo paaiškinimų nėra. Iš tiesų, atrodo, yra mažai tikėtina, kad kaimas kaip visuma galėtų tapti atskira politikos kūrimo sritimi. Tačiau Europos Sąjungoje (ES) ir keliose ES nepriklausančiose šalyse taip nutiko. Šiame straipsnyje analizuojama kaimo politikos kūrimo raida vienoje iš novatoriškų šalių – Suomijoje. Straipsnio autoriai teigia, kad kaimo politika yra patikimas indikatorius esmingesnių socialinių pokyčių, kurie greta kitų veiksnių yra susiję su gerovės valstybės trūkumais ir kuriems spręsti politikai praktikai kuria įvairius nepertraukiamo bendradarbiavimo tinklus ir projektus.

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4