Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences
 ISSN 1392-0200 |
2007 m. Nr. Priedas Baltijos šalys ir Rusija: nuosavybės teisės ir
dekolektyvizacijos politikos sėkmė
Dabartinės Rusijos problemos, ypač lėtas darbo našumo augimas, yra susijusios su jos nesugebėjimu įgyvendinti Pasaulio Banko rekomenduotą šeimos ūkių projektą. Tuo tarpu tvirtesnės nuosavybės teisės Baltijos šalyse esą paaiškina, kodėl ten vykusių reformų rezultatai geresni. Analizuojant dabartines Rusijos nuosavybės teisių problemas, Baltijos šalys iš tiesų yra tinkamas lyginimo objektas: nors Baltijos šalys ir Rusija turi bendrą istoriją, jų privatizacijos politikos ir reformų įgyvendinimo metodai skiriasi.
Lyginant šių šalių darbo našumo kitimą ir ūkio struktūrą, paaiškėjo, kad Latvijoje ir Lietuvoje rezultatai faktiškai nėra nė kiek geresni nei Rusijoje, nors stambius ūkius Latvijoje ir Lietuvoje iš esmės pakeitė individualūs ūkiai. Taip pat paaiškėjo, jog Lietuvos rezultatai yra prasčiausi todėl, kad akcininkai turi pernelyg tvirtas nuosavybės teises ir kad bendras šeimos ūkių skaičius iš esmės nepriklausė nuo pasirinktos sovietinio ūkio reformos strategijos. Straipsnyje analizuojama pieno gamybos struktūra Baltijos šalyse, siekiant parodyti, jog Estijos sėkmės, lyginant su Rusijos nesėkme, nepaaiškina tvirtesnės nuosavybės teisės arba šeimos ūkiai ir kad priežastys yra sėkminga sovietinių stambių ūkių tradicijų modernizacija, viduriniųjų klasių stambiuose ūkiuose noras toliau tęsti stambaus masto gamybą bei palankios politinės aplinkybės ir galimybės tai padaryti. Stambios gamybos plėtra kapitalistinėmis sąlygomis rėmėsi tomis pačiomis profesinėmis ir praktinėmis žiniomis, formaliomis ir neformaliomis institucijomis, kognityviniais modeliais ir pan., kurie buvo sukurti socializmo sąlygomis stambios gamybos pagrindu. Vis dėlto klausimas, kodėl Rusijoje reforma nepavyko, tebėra atviras. Rusijos žemės ūkio įmonės, kitaip negu Estijos (Latvijos ir Lietuvos) ūkiai, į X dešimtmečio pradžios reformų programas reagavo – panašiai kaip kitos stambios įmonės – bandydamos apsisaugoti nuo prekių rinkų ir ieškodamos paramos neformaliuose sovietinės eros tinkluose, mainydamos savo prekes su kitomis įmonėmis, užuot ėjusios specializacijos ir produkcijos diversifikacijos keliu, ir pasikliaudamos savo senais socialiniais tinklais, viešojo administravimo tinklais, o ne pritaikydamos savo gamybą rinkos ekonomikai. Raktažodžiai: dekolektyvizacija, nuosavybės teisės, Pasaulio Banko rekomendacijos, šeimos ūkis, žemės ūkio reforma |
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.1 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas 2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |