Lietuvoje, vertinant dirvožemio erozijos intensyvumą, iki šiol daugiausia buvo remiamasi faktine, specialiose tyrimų aikštelėse atliktų matavimų medžiaga. Išnagrinėję Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Kaltinėnų bandymų stoties daugiamečių nuoplovos tyrimų aikštelėse rezultatus (1983–2000), įvertinę eroduotus plotus 14 tipinių objektų, atstovaujančių atskiriems regionams, bei atlikę skaičiavimus pagal empirinius (PESERA, USLE, RUSLE ir kt.) modelius, nustatėme, kad labiausiai faktinius tyrimo duomenis (R² – 0,79) atitinka pagal RUSLE (A = (R + R_s) × K × SL × C; čia A – nunešamo dirvožemio kiekis, R – kritulių, R_S – vandens atsargų sniege, K – dirvožemio savybių, SL – šlaito ilgio ir nuolydžio, C – augalų antierozinės gebos indeksai-koeficientai) gauti skaičiavimo rezultatai. Turint šalyje išsamią dirvožemių tyrimų medžiagą, siūlome papildyti RUSLE modelį Lietuvos sąlygoms nuardytų plotų dalį dirvožemio kontūre įvertinančiu koeficientu – D_E. Nustatyti kritulių erozingumo indeksai (R): Žemaičių aukštumai – 41,9, Baltijos Pietryčių aukštumai – 45,7, Baltijos Rytų aukštumai – 48,5, vidutinis Lietuvai – 45,4. Išnagrinėjus tirtų tipinių objektų dirvožemių žemėlapius, dirvožemio granuliometrinės sudėties, humuso kiekio turimus duomenis ir naudodamiesi USLE modelio algoritmais, mūsų sąlygomis nustatyti atskirų šalies zonų įvairios granuliometrinės sudėties dirvožemių erozingumo koeficientai (K), kurie mažiausi yra Baltijos Pietryčių aukštumos smėliuose (0,02), didžiausi – Vidurio Lietuvos dulkiškuose sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose – 0,59. Panaudojus LAMMC filialo Kaltinėnų bandymų stoties tyrimų duomenis apie erozijos intensyvumą įvairiais augalais užimtuose plotuose, nustatyti auginamų augalų įtakos koeficientai (C): juodajam pūdymui – 1, kaupiamiesiems augalams – 0,87, vasariniams javams – 0,37, žieminiams javams – 0,09, daugiametėms žolėms – 0,0004.
Kiekvieno žemės naudotojo plotus erozijos pasireiškimo požiūriu skirstyti: a) ištisai erozijos veikiami (eroduotų dirvožemių >70 %); b) vyrauja eroduoti plotai (51–70 %); c) didelio erozijos paplitimo (31–50 %); d) vidutinio erozijos paplitimo (16–30 %); e) mažo erozijos paplitimo (eroduotų iki 15 %). Pagal nunešamo dirvožemio kiekį išskirtos šios erozingumo grupės: a) labai didelio erozingumo – 100 ir daugiau t ha^–1; b) didelio – 40,1–100; c) vidutinio – 10,1–40; d) mažo – 2,1–10; e) labai mažo – iki 2 t ha^–1. Teritorijas, kuriose dirvožemių erozingumas mažesnis (1–2 t ha^–1), laikyti erozijos požiūriu toleruotinomis (TER), o didesnėms už toleruotiną ribą teritorijoms siūlome ruošti su aplinkos apsaugos tarnybomis suderintus antierozinių priemonių planus-projektus.

Raktažodžiai: dirvožemio erozija, dirvožemio erozingumo įvertinimo metodai, RUSLE metodas, antierozinių priemonių planas