Pasitelkus mažai tyrinėtus muzikinius rankraščius ir archyvinius šaltinius, straipsnyje siekiama ištirti, kiek ir kokių Vakarų Europos kompozitorių klasikų kūrinių buvo Lietuvos bažnytinių kapelų repertuare. Tai tęstinė autorės studija, skirta XIX a. Lietuvos bažnytinių kapelų repertuaro tyrinėjimams; ankstesniuose straipsniuose jau buvo aptarta lenkų ir vietinių kompozitorių kūryba, kapelų vadovų bei narių kūriniai. Šio straipsnio objektas – išlikę ir Vilniaus archyvuose saugomi Vakarų Europos kompozitorių kūrinių rankraščiai. Naudojant istoriografinį, tipologinį ir lyginamajį metodus, bandoma įžvelgti aptariamos bažnytinių kapelų repertuaro dalies ypatumus bendrame kapelų atliekamų kūrinių kontekste. Straipsnio uždavinys – revizuojant archyvinius dokumentus įvertinti dar netyrinėtą Lietuvos bažnytinių kapelų repertuaro dalį ir pakeisti nusistovėjusį požiūrį į jį. Straipsnyje iškeliamos hipotetinės prielaidos dėl kai kurių kompozitorių kūrybos populiarumo repertuare, rankraščių ir spausdintų natų patekimo būdų į kapelas, autorystės svarbos klausimo ir pan. Darbo tikslai – įvertinti Vakarų Europos kompozitorių kūrinių buvimą Lietuvos bažnyčiose muzikavusių kolektyvų repertuare, jų kiekį natų sąrašuose bei rankraščių archyvuose, sudaryti kompozitorių klasikų muzikinių rankraščių aprašą, nustatyti abejotinų ir anoniminių kūrinių autorystę bei tiksliai įvardyti kompozicijas. Publikacijos pabaigoje skelbiamas Muzikos rankraščių aprašas (sudarytas pagal RISM2 rankraščių aprašymo metodą) yra vertintinas ir kaip darbo objektas, ir kaip šaltinis.
Straipsnyje pateikta nauja istorinė medžiaga ir atliktas tyrimas taps atviri tolesnėms muzikos istorikų studijoms.

Raktažodžiai: XIX a., Lietuva, bažnytinės kapelos, repertuaras, muzikiniai rankraščiai, kūrinių sąrašai, RISM, J. Haydnas, W. A . Mozartas, L. van Beethovenas, I. J. Pleyelis