Menotyra / Studies in Art
 ISSN 1392-1002 ISSN 2424-4708 (online) |
2012 m. Nr. 3 Vakarų Europos vargonų statybos tendencijos Lietuvos vargondirbystėje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje: romantinių vargonų skambesio ypatumai | General European tendencies of organ-making craft in Lithuania at the end of the 20th century – the first half of the 20th century: peculiarity of romantic organ
Straipsnyje siekiama atskleisti ir parodyti Vakarų Europos vargonų mene vyravusių tendencijų ir tradicijų integraciją į Lietuvos vargonų meno kultūrą, ypač ryškiai atsispindėjusią vargondirbystėje. Straipsnio tyrimo objektas – XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais – XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje statyti romantiniai instrumentai bei charakteringi jų bruožai. Tikslas – atskleisti romantizmo epochos vargonų estetiką, apibūdinti jos poveikį instrumento įvaizdžiui ir skambesiui, išskirti charakteringus registrus. Uždaviniai – išryškinti romantizmo estetikos bruožus Lietuvos bažnyčiose stovėjusiuose garsiųjų Europos vargonų meistrų ir žymiausių lietuvių vargondirbių Juozapo Radavičiaus (1835?–1908?), Martyno Masalskio (1858–1954) ir Jono Garalevičiaus (1871–1943) instrumentuose. Taip pat pateikti romantizmo paveikti vargondirbystės tradicijų kontekstai su gretimomis, artimas kultūrines sąsajas turėjusiomis dabartinio Baltijos regiono šalimis, Rusija bei Čekija. Remiantis fundamentaliais vargonų meno tyrinėtojų Wolfgango Adelungo (1972), Ferdinando Klinda’os (1987), Christopherio Krummacherio (1987), Alfredo Reichlingo (1995) teoriniais ir istoriniais darbais, straipsnyje analizuojamos romantizmo epochoje išryškėjusios vargonų statybos tendencijos, diktavusios kryptį ir tradicijas Vakarų Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Publikuotą vargonų istorijos medžiagą papildo vargonininko Balio Vaitkaus vargonų meno tyrinėtojo Milano Šlechtos studijos vertimo iš čekų kalbos mašinraštis (1990, I–II d.). Juo remiantis išskirti ankstyvojo, brandžiojo ir vėlyvojo romantizmo bruožai, atsispindintys Lietuvoje pastatytuose Europos ir lietuvių meistrų instrumentuose. Daug svarbios ir vertingos informacijos apie barokinius instrumentus suteikia Girėno Povilionio Vargonų katalogas (2009), kuriame pristatomi XVII a. – XIX a. pirmosios pusės Lietuvos vargonai. Jame pateikta nuodugni informacija bei susisteminti archyviniai duomenys leidžia naujai pažvelgti į Lietuvos vargonų paveldą, permąstyti jo raidos tendencijas. Tyrinėjant romantine tradicija Lietuvoje sumeistrautus instrumentus, svarbios yra muzikologo Rimanto Gučo paskelbtos archyvinės neišlikusių senųjų bei XIX a. romantinių Lietuvos vargonų dispozicijos Lietuvos vargonų kataloge (2009).
Raktažodžiai: romantinė vargondirbystės tradicija, ankstyvasis, brandusis, vėlyvasis romantizmas, savarankiškų manualų sistema, vargonai-orkestras, charakteringi romantiniai registrai, romantinių vargonų dispozicija |
Numeriai:
2016 - T.23 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2015 - T.22 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2014 - T.21 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2013 - T.20 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2012 - T.19 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2006 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |